Pernai gruodžio 6 d. Seime įregistruota Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) pataisa siūloma įvesti dviejų: metinio – galios ir mėnesinio – energijos aukcionų sistemą, kuri nustatytų kiekvienai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tiekėjų sistemai būtinų ir efektyviausiai veikiančių šilumos gamybos įrenginių visumą, kuri, kaip teigiama, garantuotų ir šilumos tiekimo patikimumą, ir mažiausias šilumos gamybos sąnaudas kiekvieną mėnesį.
Įstatymo pakeitimu siekiama atskirai apibrėžti būtinuosius šilumos gamintojus, atrenkamus metinio galios aukciono būdu, kuriems būtų kompensuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.
Nepriklausomai nuo galios aukciono rezultatų, toliau būtų organizuojami kasmėnesiniai šilumos aukcionai, kuriuose visi gamintojai varžytųsi siūlydami mažiausią šilumos kainą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pirmadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos rengtoje diskusijoje teigė, kad dabartine tvarka sudėtinga užtikrinti reikiamą konkurenciją.
„CŠT konkurencijos forma labai ribota ar neįmanoma dėl labai netolygaus darbo metų eigoje. Jeigu mes investuojame į didelius įrenginius didele kapitalo verte jėgainei, tai dirbant per vieną mėnesį praktiškai neįmanoma susigrąžinti pinigų. (...) Dėl to konkurencija CŠT nėra draudžiama, bet ir neskatinama, nes neturi ekonominio pagrindo – nėra galimybių užtikrinti visus metus jos veiksmingumo“, – teigė V. Lukoševičius.
Pasak jo, veiksmingai konkurencijai trūksta konkurencingų įrenginių, o dažnai sistemoje veikia 2-3 gamintojai, kurie negali konkuruoti tarpusavyje.
„Kita sumaištis, kad lyg ir reguliuojame, įvedame konkurenciją, bet tada suplakę viską į krūvą turime labai sudėtingą sistemą. O jei ta pati biokuro katilinė, konkuruodama su esamais dujiniais katilais, parduoda šilumą už dujinio katilo kainą, tai, žinoma, vartotojams nei šilta, nei šalta dėl tokios situacijos. Ir mes turėjome gerus pavyzdžius, kai atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Jie konkuruodavo, vasarą dėl to kaina krisdavo, žiemą kildavo, lyg ir viskas buvo gerai, kol šilumos tiekėjai, matydami, kad žiemos mėnesiais tai vis tiek nemažina šilumos kainos, pradėdavo investuoti patys. Tai nėra geras dalykas, nes tuos pinigus vis tiek reikia kažkam susigrąžinti“, – teigė V. Lukoševičius.
Kaip sakė LŠTA prezidentas, ŠUĮ pataisų esmė yra pretenduoti į tokią katilinių grąžą, kuri susidaro sudėjus nusidėvėjusių katilinių investicinę grąžą bei katilinių nusidėvėjimo kaštus.
Kaip diskusijoje teigė Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) vadovas Vytautas Kisielius, asociacija mano, kad esminė ŠŪĮ pakeitimo priežastis yra šilumos tiekimo įmonių siekis bet kokia kaina užsitikrinti ir susigrąžinti privilegijas, turėtas iki VKEKK patvirtintos šilumos supirkimo tvarkos įsigaliojimo, – finansines garantijas ir absoliučiai nevaržomą galimybę veikti tiek efektyviai, tiek neefektyviai, visą laiką gaunant užtikrintą pelno normą.
„Turint omeny tai, kad šilumos tiekimo bendrovės daugeliu atvejų valdo senus nusidėvėjusius, investicinės grąžos nereikalaujančius dujinius gamybos įrenginius, mes darome pagrįstą prielaidą, kad metiniai aukcionai bus laimėti tik vienos subjektų grupės, šilumos tiekėjų, kadangi tie įrenginiai yra bent kelis kartus pigesni. Galios aukcionas – tai pigiausių MW aukcionas“, – sakė V. Kisielius.
Pasak jo, vėliau galių aukciono laimėtojai ir pralaimėtojai dalyvaus šilumos energijos aukcionuose, kur varžysis tie patys dujiniai ir biokuro įrenginiai.
„Žinant gamtinių dujų kainą, kuri šiuo metu viršija biokuro įrenginių bei biokuro žaliavos kainą, darosi akivaizdu, kad aukcionus laimės būtent iš biokuro arba iš atliekų gaminama šilumos energija. Dujiniai įrenginiai, kurie iš principo negamins šilumos, jie bus išlaikomi šilumos vartotojų, o vartotojai susimokės dar antrą kartą tiems gamintojams, kurie laimėjo šilumos energijos aukcionuose“, – teigė V. Kisielius.
LNŠGA vadovo manymu, teisinga šilumos kaina vartotojams yra rinkos kaina, kuri yra nusistovėjusi veikiant pasiūlai ir paklausai atitinkamu metų laikotarpiu. Ši kaina yra užtikrinama vartotojams per šiuo metu galiojantį ŠŪĮ, o galiojanti supirkimo tvarka atskleidžia tikruosius šilumos tiekimo įmonių atskirų gamybos pajėgumų kaštus, kurių anksčiau nesimatė.
„Su siūlomais pakeitimais, manome, bus panaikinta konkurencijos sukuriama nauda – per pastaruosius trejus metus trijuose didmiesčiuose buvo sutaupyta 30 mln. eurų. Ko labai pasigendame pačiame įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte, kas turėtų būti pagrindinis jo variklis, tai kainų prognozės. Absoliučiai nėra jokių duomenų, kaip keisis kainos vartotojams, jei toks įstatymo projektas būtų priimtas“, – nuogąstavo V. Kisielius.
Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius tokiam modeliui vis dėlto pritaria, tačiau sutinka, kad jį dar reikia tobulinti.
„Mes iš principo pritariame pačiam modeliui, bet jį reikia tobulinti. Noras yra, kad negyventume tik šia diena, pasižiūrėtume bent jau 5-10 metų į priekį. Kaina ne tik turi būti teisinga, bet ir stabili, kiek galima pagrįsta, kad nebūtų norų pasipinigauti. Nereikia atmesti galimybės, kad konkuruoti reikėtų ne gamybos srityje, bet dėl galutinio vartotojo“, – teigė V. Macevičius.
Įstatymo pakeitimo projektą Seimui gruodžio 6 d. pateikė Seimo nariai Rimantas Sinkevičius, Jurgis Razma, Antanas Baura, Virginijus Sinkevičius, Eugenijus Gentvilas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė ir Andrius Kupčinskas.
Pagrindiniu komitetu svarstyti šį projektą paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas.
Kaip ELTA jau rašė, pernai gruodžio 1 d. įsigaliojus naujai šilumos supirkimo tvarkai, pradėjo veikti centralizuotas tiekiamos šilumos supirkimo modelis, kai tiek NŠG, tiek CŠT konkuruodami visais kaštais siūlo šilumą aukcione.
Lukas Blekaitis
