Apklausos duomenimis, vasarį kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties (42 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o trys iš dešimties (29 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius metus pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių gerėjo, dažniau nurodė vidutinio amžiaus (30-49 metų) žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su vidutinėmis šeimos pajamomis (701- 1200 eurų per mėnesį), respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Kad ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius metus, jų nuomone, nepakito, dažniau atsakė didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys privačiame sektoriuje.
Kad situacija šalies ekonomikoje per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, kiek dažniau mano vyrai, kaimo gyventojai, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, vadovai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
Vasarį kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią per pastaruosius 12 mėnesių, beveik pusė (46 proc.) respondentų nurodė, kad ji per metus nepasikeitė, o trys iš dešimties (30 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius metus pagerėjo, dažniau minėjo 30-49 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius metus nepakito, daugiau atsakė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1,2 tūkst. eurų), besimokantis jaunimas bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų tautybės gyventojai, dirbantys privačiame sektoriuje.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), vadovai bei pensininkai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa vyko vasario 15-26 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1035 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
