C. Ghosno vaikai Stanfordo universitete vienas po kito studijavo nuo 2004 iki 2015 metų. Jis tuo laikotarpiu ėjo „Nissan“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas.
Amerikiečių ir japonų bendrovėms nėra būdinga mokėti už savo vadovų vaikų studijas aukštojo mokslo įstaigose. Dirbti į kitą šalį atvykęs vadovas paprastai gali tikėtis tik mokyklinio ugdymo išlaidų padengimo.
C. Ghosno atveju minėtų išlaidų, kurios greičiausiai viršijo 600 tūkst. JAV dolerių, atlyginimas buvo numatytas 1999 metais pasirašytoje darbo sutartyje, pagal kurią C. Ghosnas vykdė generalinio direktoriaus pareigas.
„Nissan“ atsisakė viešai paskelbti išsamią informaciją apie vadovams mokamą atlygį. C. Ghosno teisininkas Paryžiuje taip pat susilaikė nuo komentarų, o Stanfordo universitetas neatsakė į agentūros klausimus.
65 metų C. Ghosnui yra pareikšti keli kaltinimai, įskaitant tai, kad jis per aštuonerius metus nedeklaravo daugiau nei 80 mln. JAV dolerių iš „Nissan“ gauto darbo užmokesčio. Pats jis neigia visus kaltinimus.
Informacija apie C. Ghosno vaikų studijų viename prestižiškiausių JAV universitetų apmokėjimą ne tik leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie buvusį „Nissan“ vadovą, pripratusį prie prabangaus gyvenimo būdo, bet ir gali tapti akstinu naujam tyrimui.
„Nissan“ šių išmokų nedeklaravo nei Japonijoje, kur bendrovė yra užregistruota, nei Jungtinėse Valstijose, kur biržoje prekiaujama jos Amerikos depoziutoriumo pakvitavimais (ADR).
Tuo tarpu pagal JAV įstatymus bendrovių vadovai turi mokėti mokestį, kuris taikomas tokioms lengvatoms ir premijoms, o biržinės bendrovės apie tokias išmokas turi pranešti reguliavimo institucijoms ir investuotojams.
JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) šiuo metu atlieka tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar „Nissan“ teikė visą reikalingą informaciją.
Brazilijoje libaniečių šeimoje gimęs Carlosas Ghosnas yra vienas garsiausių automobilių pramonės aukšto rango vadovų. Prieš du dešimtmečius jis išgelbėjo „Nissan“ nuo žlugimo, kai smarkiai sumažino išlaidas ir ėmėsi kitų priemonių.
C. Ghosnas tapo vienu iš „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso iniciatorių. Jis taip pat aktyviai pasisakė už platesnę partnerystę su kitais automobilių gamintojais.
Verslininkas nuo 1996 metų pabaigos vadovavo prancūzų bendrovei „Renault“. 1999-isiais, kai „Renault“ ir „Nissan“ tapo strateginiais partneriais, jis buvo perkeltas į japonų bendrovę ir užėmė gamybos direktoriaus pareigas, o dar po metų tapo jos prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
Nuo 2005 metų milijonierius vienu metu ėjo ir „Renault“ prezidento, ir generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2009-ųjų ėmė vadovauti ir bendrovės valdybai.
2016 metų pabaigoje verslininkas buvo išrinktas „Mitsubishi“ direktorių valdybos pirmininku.
2017 metų balandį „Nissan“ generalinio direktoriaus įgaliojimus C. Ghosnas perdavė Hiroto Saikawai, tačiau liko vadovauti valdybai.
Praėjus trims dienoms po C. Ghosno suėmimo, „Nissan“ jį atleido iš vadybos pirmininko pareigų, o kiek vėliau tokį patį sprendimą priėmė „Mitsubishi“ valdyba.
Šių metų sausį C. Ghosnas pats pasitraukė iš „Renault“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus postų.
