Žemės ūkio ministras Janas Krzysztofas Ardanowskis paskelbė įdomią žinią – įstatymu ketinama įpareigoti prekybos tinklus, kad maisto parduotuvėse ne mažiau kaip pusė produktų būtų vietiniai, o ne importuoti.
Ekonomistams tokios kalbos pasirodė lyg tušti pažadai, kuriais viliojami rinkėjai. Mat beveik neabejojama, jog toks įstatymas smarkiai kirstųsi su ES teise, nes pažeistų laisvosios prekybos principus. Todėl manoma, kad jį priėmusi Varšuva netrukus turėtų ir atšaukti.
Užkliuvo prekių ženklai
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir premjeras Mateuszas Morawieckis, paskelbęs apie dar vieną įstatymą, kuriuo ketinama apriboti didžiųjų prekybos centrų teisę pardavinėti maisto produktus, pažymėtus savo prekių ženklu.
Kaip aiškino premjeras, toks teisės aktas bus kuriamas mokantis iš Vakarų valstybių, kurios esą kur kas gudriau ir geriau gina savo rinką bei savus gamintojus.
M.Morawieckio manymu, pardavinėdami maisto produktus su nuosavais prekių ženklais prekybininkai mažina vietos gamintojų galimybes populiarinti savo gaminius.
Todėl šie gamintojai negali patys stiprinti savo ženklų, o be jų sunkiau derėtis ne tik su vietos parduotuvėmis, bet ir dėl eksporto į kitas šalis.
Rinkos dalis – didžiulė
Europos Sąjungoje su tinklams priklausančiais prekių ženklais parduodama 31,4 proc. maisto bei buitinės chemijos prekių.
Lenkijoje ši dalis yra kur kas mažesnė – 19,6 procento, tačiau didžiuosiuose prekybos centruose kai kuriais atvejais siekia net iki 80 procentų.
Antai prancūzų kapitalo parduotuvėse „Carefour“ net trys su puse tūkstančio produktų parduodami su nuosavais ženklais, nors juos gamina ne pačiam tinklui priklausančios vietos arba užsienio įmonės.
Vokiškose „Lidl“ parduotuvėse nuosavų prekių ženklų produktai sudaro 70, o portugališkose „Biedronka“ – 41 procentą.
Tokius duomenis pateikė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“.
Padeda ir gamintojams
Kompanijos „Lidl“ Lenkijos skyriaus direktorius Maksymilianas Branieckis tvirtino, kad tokia praktika labai naudinga vietos gamintojams. Mat produkcija su šio prekybos tinklo ženklu patenka ne tik į Lenkijos rinką – ji eksportuojama į 20 šalių.
Teigiama, kad šie gamintojai neturėtų jokių galimybių į užsienį prasibrauti su lenkiškais pavadinimais, o eksportuodama šias prekes „Lidl“ pernai jiems padėjo uždirbti apie du milijardus zlotų (465 mln. eurų).
Lenkijos prekybos ir platinimo federacijos pirmininkė Renata Juszkiewic įspėjo, jog apribojus tinklų teisę neribotai prekiauti gaminiais, pažymėtais nuosavais ženklais, nukentės mažiausiai pasiturintys pirkėjai. Mat tokie produktai paprastai būna pigiausi ir skirti menkos perkamosios galios klientams.
Užmojų valdžia nestokoja
Bet tokie argumentai neįtikino premjero M.Morawieckio. Tarsi būtų maža naujienų apie rengiamus apribojimus, jis dar paskelbė, jog vyriausybė svarsto galimybę išpirkti kai kurias maisto gamybos įmones iš užsieniečių.
Ministras pirmininkas piktinosi, kad tokių įmonių pelnas iškeliauja į užsienį ir dėl to nukenčia Lenkijos biudžetas, ir kaltino pirmtakus, kurie neva išpardavė užsieniečiams vietos įmones ir per mažai rūpinosi gamintojų apsauga.
Tokie užmojai gali būti įgyvendinti – juk valdančioji nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija įvykdė pažadą perpirkti iš užsieniečių dalį anksčiau privatizuotų bankų. Todėl valdantieji greičiausiai stengsis įteisinti ir naujus M.Morawieckio sumanymus, nes jie patinka dešiniųjų pažiūrų rinkėjams.
