„Kai vartotojų apsauga atsidūrė Lietuvos banko rankose, tai mes matome, kad viskas pakrypo labai liūdna vaga, ir turime vartotojų apsaugos finansų sektoriuje griuvėsius. Dabartinė sistema jokių vartotojų negali tenkinti – vos keli procentai skundų yra išnagrinėjami vartotojo naudai“, – žurnalistams sakė K. Kupšys.
Pasak jo, tarpbankinio palūkanų indekso VILIBOR situacija dėmesio reikalauja ir dabar, nes krizės pamokos nėra išmoktos.
„Prieš 7 metus buvo šnekama, kad galbūt reikėtų atskirti komercinę bankininkystę nuo įprastinės – rizikingas operacijas perkelti į atskirus bankus, o įprastinę klasikinę nerizikingą bankininkystės sritį palikti tuose tradiciniuose bankuose. Štai ir nacionaliniu, ir Europos lygiu, deja, lobistų pastangomis pavyko pasiekti, kad realios bankų sektoriaus reformos nebuvo padaryta. Tai tik vienas pavyzdys, kaip krizė praėjo, bet mes nieko iš jos neišmokome“, – kalbėjo K. Kupšys.
Jo teigimu, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atliekamas tyrimas dėl krizės priežasčių turi teisę egzistuoti.
„Jei Lietuvos Seimas imasi senų temų, bet su naujomis jėgomis, manyčiau, tai turi teisę egzistuoti. Jeigu mes neišmokome tos pamokos, kai buvome pirmoje klasėje, tai gal galų gale išmokime, kai esame 12-oje“, – kalbėjo K. Kupšys.
ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
