„Skubame patikslinti, kad nei Lietuvos bankų asociacija, nei asociacijos nariai su S. Jakeliūnu kompensacijų tema nėra diskutavę. Griežtai atsiribojame nuo šių spekuliacijų”, – Eltai atsiųstame komentare sako M. Zalatorius.
Jis taip pat pridūrė, kad LBA nuosekliai laikosi pozicijos, jog „S. Jakeliūnas savo išvedžiojimus palūkanų pokyčių tema turėtų argumentuoti svariais įrodymais“.
ELTA primena, kad S. Jakeliūnas teigia, jog Lietuvos bankas (LB), prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus.
Pasak S. Jakeliūno, pernai Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.
S. Jakeliūnas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ yra sakęs, kad diskusijose su komerciniais bankais ir LBA buvo užsiminta, jog vienas iš sprendimų bus bent iš dalies kompensuoti gyventojams, patyrusiems žalą, palūkanų išlaidas. Kompensuoti esą turėtų patys komerciniai bankai.
Lietuvos bankas ir M. Zalatorius taip pat yra paraginę S. Jakeliūną dėl galimai turimos informacijos, susijusios su bankų manipuliacijomis VILIBOR kotiruotėmis, kreiptis į atsakingas institucijas.
Kornelija Mykolaitytė
