Ekspertė: jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

Pensijų reformai kirtus pusiaukelę, gali susidaryti įspūdis, kad pensijų tema jau pasakyta viskas ir kažko nežinoti tiesiog neįmanoma. Visgi pensijų kaupimo pokyčiai vis dar kelia klausimų gyventojams ir jų nereikėtų drovėtis, sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Gyventojai kol kas lėtokai sprendžia, kaip toliau kaupti būsimai pensijai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai kol kas lėtokai sprendžia, kaip toliau kaupti būsimai pensijai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė JūratėCvilikienė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė JūratėCvilikienė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 15, 2019, 11:57 AM

„Pradėkime nuo to, kad šiuo metu Lietuvoje kaupimas pensijai vyksta trimis pakopomis. Pirmąja pakopa laikoma pensija, kurią visiems dirbantiems šalies gyventojams užtikrina valstybė. Sulaukę senatvės, šią pensiją gausime visi, turintys minimalų stažą, o pensijos dydis priklausys nuo mūsų įgyto darbo stažo ir sumokėtų įmokų „Sodrai“ dydžio“, – pranešime spaudai cituojama J. Cvilikienė.

Pasak jos, pirmoji pensijų kaupimo sistema reiškia, kad dirbantieji moka „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas ir taip išlaiko savo tėvus ir senelius pensininkus, o sulaukę pensinio amžiaus patys tampa išlaikomi dirbančios jaunosios kartos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kintant demografinei situacijai mažėja dirbančiųjų skaičius, todėl ir sumokėtų mokesčių suma, tikėtina, taip pat mažės.

„Tam, kad pensija būtų didesnė, prieš penkiolika metų buvo sukurtos II ir III pensijų pakopos. II pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiamų lėšų įmoką sudaro dvi dalys – įmoka nuo jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. III pensijų pakopa – tai savarankiškai kaupiama papildoma pensija sudarius investicinio gyvybės draudimo arba III pakopos pensijų fondo sutartį“, – sakė J. Cvilikienė.

Jos teigimu, pasirinkus kaupimą II pensijų pakopos fonde, galima gauti didesnę pensiją, kuri kartu su „Sodros“ mokama pensija sudarytų iki pusės buvusių pajamų. Kaupti II pakopos pensijų fonde galima dviem būdais – minimaliai palaipsniui pereinant prie maksimalaus kaupimo, arba iš karto maksimaliai.

Nuo šių metų minimalus kaupimas yra 1,8 proc. žmogaus gaunamo atlyginimo ir valstybės paskata, sudaranti 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Maksimalų kaupimą sudaro 3 proc. atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Šiemet ši paskata lygi 16,4 euro per mėnesį, kas sudaro beveik 200 eurų per metus.

„Taip pat yra sudaryta galimybė kaupimą II pakopoje stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartį. Sustabdžius kaupimą sukauptas turtas lieka asmens pensijų sąskaitoje ir yra išmokamas sulaukus pensijos, o nutraukus sutartį visas asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas turtas grąžinamas į „Sodrą“, atstatant „Sodros“ pensijos sumažėjimą dėl buvusio kaupimo. Sustabdžiusieji įmokas ateityje tris kartus kas trejus metus bus vėl įtraukiami į kaupimą su galimybe vėl jo atsisakyti“, – teigė Finansų instituto vadovė.

Tuo metu, jos teigimu, visiems nekaupiantiems II pensijų pakopoje, kuriems yra mažiau nei 40 metų, šių metų pradžioje pensijų kaupimo bendrovė buvo priskirta automatiškai atsitiktine tvarka.

„Kokiai pensijų kaupimo bendrovei asmuo buvo priskirtas, jis gali sužinoti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Gyventojas turi galimybę pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę arba atsisakyti kaupti. Atsisakiusieji kaupimo automatiškai vėl bus įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų“, – komentavo J. Cvilikienė.

III pensijų kaupimo pakopa suteikia galimybę senatvei kaupti papildomas lėšas savo pasirinktu dažnumu ir sumomis. Periodiškai taupant iki pensijos pradžios, pasak Finansų instituto vadovės, galima sukaupti pakankamai, kad žmogus ateityje nepatirtų didelių finansinių nepriteklių.

Valstybė skatina šį papildomą kaupimo būdą, todėl jam galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pasinaudojus ja kasmet galima susigrąžinti 20 proc. nuo sumokėtų įmokų, tačiau čia galioja įmokų lubų limitas, tai yra, bendra įmokų suma per metus gali siekti ne daugiau 1500 eurų, sakė J. Cvilikienė.

Komentuodama sukauptų pinigų išmokėjimą senatvėje, ji taip pat sakė, kad II pensijų pakopoje sukauptos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo sukauptos sumos. Sukaupus iki 3 tūkst. eurų, visa sukaupta suma j bus pervesta iš karto. Sukaupus 3-10 tūkst. eurų, sukaupta suma bus išmokama dalimis, o fonde esančios lėšos bus toliau investuojamos, kol jos bus išnaudotos mokant periodines išmokas.

„Sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų galės įsigyti standartinį arba atidėtąjį anuitetą, užtikrinsiantį reguliarias išmokas iki gyvenimo pabaigos. Įsigijus atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis (arba atiteks paveldėtojams) iki tol, kol žmogus sulauks 85 metų. Tuo metu įsigalios įsigytas atidėtasis anuitetas – žmogus pradės gauti reguliarias išmokas“, – sakė J. Cvilikienė.

Tuo metu sukaupus daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią sumą, Finansų instituto vadovės teigimu, už 60 tūkst. eurų žmogus turės įsigyti anuitetą. Likusi suma, viršijanti 60 tūkst. eurų, galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.