Į Lietuvos profesinių sąjungų aljansą kreipėsi užsienio šalies pilietis, kuris dirbo Lietuvos įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Vairuotojas informavo, kad 87 dienas be pertraukos dirbo Europoje vežiodamas krovinius. Už darbą nebuvo atlyginta, o pakeliui į Lietuvą, Lietuvos – Lenkijos pasienyje, jį susirado darbdavys. Vairuotojas sako, jog darbdavys jį sumušė ir išvarė iš automobilio.
Visa tai, vairuotojo teigimu, įvyko balandžio 29 dieną 60 km iki Lietuvos sienos, Lenkijos pusėje. Ten vyrą paryčiais sumušė įmonės oficialios direktorės vyras ir O.Oleiinyką su jo daiktais išmetė iš automobilio. Vairuotojo kišenėje tebuvo 20 eurų. Iki Lietuvos jis parsigavo padedamas kolegų.
„Mane apkaltino, kad esu išgėręs. Pareikalavau, kad darbdavys savo vardu persirašytų krovinį, jis tą padaryti atsisakė. Tada bandė atimti mano asmeninius dokumentus, išmėtė daiktus, o galiausiai sumušė“, – pasakojo vairuotojas, turintis sumušimus liudijančius medikų išrašus.
Per kovą O.Oleiinykas penkis kartus bandė išeiti iš darbo. Tik darbdavys, vairuotojo teigimu, datą vis nukeldavo.
„Man siūlė parašyti prašymą, kad iš darbo išeinu savo noru. Tačiau taip būčiau likęs be atlyginimo. Kai nesutikau, paskambino įpykęs darbdavys ir pradėjo aiškinti, kad, jei noriu, jog jis normaliai atsiskaitytų, turiu atidirbti dar dvi savaites, iki balandžio 16 dienos“, – kalbėjo ukrainietis.
Ukrainoje keblu
Vyras „SEV transport“ pradėjo dirbti spalį, tačiau iki šiol tėra gavęs 400 eurų. Tiek jam sumokėjo už ankstesnę kadenciją. Už šią sumą vyras gyveno tris mėnesius. „Tu gi neprašei“, - tą išgirdo vairuotojas, kai pasiteiravo, kur jo atlyginimas.
„Namie labai sudėtinga. Todėl persikvalifikavau ir atvažiavau į Lietuvą. Kaip ir visi, norėjau užsidirbti, o užsidirbau tik įtampą“, – kalbėjo 36-erių vyras.
Jau po pirmosios kadencijos jam buvo akivaizdu, kad darbdavys nevykdo visų susitarimų. Tačiau neturėdamas patirties nematė prasmės keisti darbo vietos. Be to, tikėjosi, kad darbdavį užklupo laikini sunkumai.
Vis dėlto dabar, po to, kai, jo teigimu, buvo sumuštas darbdavio, nebėra tikras, ar liks Lietuvoje.
„Pamėginsiu įsidarbinti dar vienoje įmonėje. Gal grįšiu į Lenkiją, kur esu dirbęs“, – svarstė O.Oleiinykas, kuris, padedamas profsąjungos, tikisi įrodyti savo tiesą ir atgauti jam nesumokėtus pinigus. Kokia suma tiksliai jam priklauso, vyras nežino, nes neaišku, į ką bus atsižvelgta skaičiuojant algą. Tačiau, ukrainiečio teigimu, darbdavys jam gali būti skolingas apie 5 tūkst. eurų.
Po penkias bylas nuolat
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas teigė, kad jie nuolat sprendžia po penkias darbuotojų bylas, ne sykį į profsąjungą yra kreipęsi ir užsieniečiai.
„Transporto sektoriuje dirba 73 tūkst. žmonių. Kiekvienam darbuotojui nesumokama panašiai po tūkstantį eurų. Visi šie žmonės išeina nemokamų atostogų – pagalvokite, kiek mokesčių netenka valstybė. Pas mus, prieštaraujant ES reglamentui, įteisintas atlyginimo skaičiavimas nuo nuvažiuoto kilometražo, o darbo diena gali tęstis ir 17 valandų“, – kalbėjo A.Cuzanauskas.
Vilkikų vairuotojai diskriminuojami ir pagal tautybę. Profsąjungų atstovo teigimu, nerašyta taisyklė, kad Lietuvoje baltarusiui per pirmą kadenciją mokama po 30 eurų už dieną, antrąją – 45 eurai, o didžiausias įkainis, kiek gali pas mus uždirbti baltarusis – 57,5 euro už dieną.
Pateikė savo versiją
„Įmonėje ir pats dirbu vairuotoju ir padedu žmonai Larisai, kuri yra įmonės direktorė.
Ukrainietis visada skųsdavosi, kad neturi pinigų. Tai jam sinusitas ir reikia vaistų, tai vėl kokios nors bėdos. Iš viso jis yra gavęs atlyginimo apie 2 tūkst. eurų, pusę iš jų – pavedimais į sąskaitą banke, kita tiek – grynaisiais. Tai, kad gavo pinigus, juk liudija pasirašyti dokumentai.
Vos tik vyriškis įsidarbino, po 10 dienų ėmė prašyti pinigų, esą padėkit, ir dukra serga, ir jam pačiam sinusitas“, – sakė „SEV transport“ vairuotojas, įmonės direktorės Larisos padėjėjas Valentinas Kolomijecas.
Vairuotoją įdarbinant tarpininkavo Ukrainos darbo paieškos agentūra. Apskritai, anot pašnekovo, iš Ukrainos įmonė buvo priėmusi 18 darbuotojų, tačiau tik du dirba iki šiol.
Pasak V.Kolomijeco, konfliktinė situacija prasidėjo jau reiso pradžioje, kai, pasiekęs Vokietiją, vairuotojas nenuvažiavo pas užsakovą iškrauti prekių.
„Jis sustojo vakare likus maždaug 20 km iki sandėlių. Ryte anksti prekės turėjo būti iškrautos, o kai vilkikas nepasirodė, klientas paskambinęs ėmė klausinėti, kur mašina.
Patikrinome per GPS – vilkikas stovi kaip stovėjęs. Pradėjome aiškintis, kodėl. Vairuotojas atsakė, kad jam prasidėjo sinusitas, kad jis nebegali kvėpuoti. Esą išgėrė vaistų, pykina. Klausėme, kodėl neišsikvietė greitosios, juk yra sveikatos draudimas – maža kas kelyje gali nutikti. Bet – jokio atsako“, – aiškino V.Kolomijecas.
Bendravo ne tik žinutėmis
Anot pašnekovo, vairuotojui grįžtant su naujomis prekėmis iš Vokietijos, įtampa neatlėgo.
„Vilkikas turėjo judėti, o GPS matome – jis stovi. Pradėjome klausinėti, kodėl nevažiuojąs, juk už kelius sumokėta. O jis susirašinėjant atsakė, kad išgėrė alaus – kad negali vairuoti ir apskritai yra už 4 kilometrų nuo mašinos“, – tokią versiją pateikė „SEV transport“ atstovas.
Jo teigimu, vairuotojas kelyje vis aiškino, kad tai jam pinigų trūksta degalams, tai kitų bėdų atsirado.
„26 dieną iš Berlyno jis turėjo pajudėti 3 valandą nakties. Rašėme jam klausdami, kodėl nevažiuoja. Esą neturi pinigų degalams.
Pervesti į banko sąskaitą buvo neįmanoma, nes bankai – skirtingi, pavedimas užgaištų. Turime pažįstamų Vokietijoje, ir jam buvo perduota 300 eurų grynaisiais, kad juos gavo, pasirašė dokumentus.
Bet pavažiavęs 300 kilometrų jis vėl sustojo. Kodėl? Skambinome sekmadienį, o jis atsakė, kad jam – išeiginė. Kokia išeiginė, jei jis vos tris dienas dirbo? Apskritai vairuotojų darbas matuojamas pagal poilsiui ir darbui skirtas valandas. Juk tai – vilkikas, viskas fiksuojama vairuotojo kortelėje“, – aiškino pašnekovas.
Pasienyje – susistumdymas
Pasak V.Kolomijeco, galop vairuotojas sekmadienį sustojo iki Lenkijos ir Lietuvos sienos likus 50 kilometrų.
„Rašėme jam, kad atvažiuos kitas vairuotojas paimti vilkiko, o jis galės grįžti mikroautobusu. Bet vyras neatsišaukė nei į SMS, nei kitas žinutes. Tarsi būtų dingęs.
Todėl pats anksti, apie 4 val. ryto, pirmadienį pasiekiau Lenkiją. Beldžiu į kabiną, o išlipo jis kažkoks neadekvatus.
Įlipau į kabiną pasidėti savo dokumentų, o jis man: „Neskubėk.“ Ir išmetė lauk mano dokumentus.
Ėmiau prašyti, kad atiduotų mašinos raktus, jis – neduoda. Ir kai lindau į mašiną jų pasiimti, stvėrė mane už rankos, nuplėšė rankovę.
Supratau, kad kažkas ne taip, ir dar tas kvapas. Toks jis nė autobuso negalėjo vairuoti.
Sakiau: „Ruoškis, važiuojam.“ O jis ėmė klykti: „Broliai, mane muša.“ Ir kad aš neva pavogiau jo dokumentus.
Kai atvažiavo policija, jis išsitraukė iš kišenės savo pasą. Juk niekas nieko nevogė. „Kaip sumušė? Gal yra mėlynių? Gal kas matė?“ – ironizavo pašnekovas.
Jo teigimu, jis pats vakar, balandžio 29-ąją, parvairavo vilkiką į Kauną prekėms iškrauti. O tada grįžo su bendradarbiu į Lenkiją.
„Vairuotojo neberadome. Tad pasiėmėme ten paliktą mikroautobusą ir grįžome atgal“, – sakė Valentinas.
Turi skolos raštelį
Į lrytas.lt redakciją paskambinęs Valentino bičiulis Evaldas Vildžiūnas pasakojo ukrainiečio darbdavį pažįstantis nuo 2011 metų. Vyras tikino, kad su V.Kolomijecu nėra verslo partneriai – juos sieja tik draugiški ryšiai.
„Šį savaitgalį buvau Berlyne. Man paskambino Valentinas ir paprašė jo vairuotojui, buvusiam Lenkijos pusėje palei Vokietijos-Lenkijos sieną, paskolinti 300 eurų. Kam pinigų reikėjo, aš nežinau. Turiu tik ukrainiečio pasirašytą raštelį, kad jis iš manęs pinigus paėmė“, – kalbėjo E.Vildžiūnas.
Ponas Evaldas buvo tas žmogus, kuris su V. Kolomijecu važiavo į Lenkiją parsivežti mikroautobuso. „Atkreipkite dėmesį – Lenkijos policija Valentiną, kuris kaltinamas sumušimu, paleido, o vairuotojui neleido važiuoti mikroautobusu, nes pareigūnai matė, kad jis neadekvatus“, – kalbėjo E.Vildžiūnas.
