Kiekvienas iš 9,7 mln. Lenkijos pensininkų gegužės mėnesį gaus po 888 zlotus (207 eurus), o tokia premija buvo įvardyta kaip tryliktoji pensija.
Šalies biudžetui tai kainuos 10,8 mlrd. zlotų (2,52 mlrd. eurų).
Todėl kone visi ekonomistai tokį sprendimą įvertino kaip neprotingą pinigų švaistymą, kuriuo rinkimų į Europos Parlamentą išvakarėse siekiama įsiteikti balsuotojams.
Valdantieji labai skubėjo
Įstatymas buvo sumanytas ir priimtas labai skubiai, mat valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) išsigando krintančių reitingų dėl ją ištikusių įvairių skandalų.
Valdančiųjų įvaizdžiui labiausiai pakenkė žinios, kad TTP per tarpines įmones siekė pastatyti neleistinoje vietoje du dangoraižius ir pralobti iš jų nuomos.
Be to, vyriausybės reitingus nurėžė ir rekordiškai gausios mokytojų demonstracijos. Tačiau pensininkų yra keleriopai daugiau nei mokytojų, tad TTP nusprendė, kad juos paremti labiau apsimoka.
Gaus ir turtingesnieji
Premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, jog tokios pašalpos padės sumažinti socialinę nelygybę. Jis perspėjo, kad TTP labiausiai rūpinasi pensininkais, o valdžią perėmusi opozicija jas neva bemat likviduotų.
Savo ruožtu opozicijos lyderis, Piliečių platformos partijos vadovas Grzegorzas Schetyna tikino, kad vienkartinės išmokos niekaip nesumažins socialinės nelygybės, nes jas gaus tiek skurstantys, tiek turtingai gyvenantys pensininkai.
G.Schetyna siūlė jas diferencijuoti pagal gaunamos pensijos dydį, o socialinę nelygybę mažinti neapmokestinant minimalių algų bei pensijų. Seimūnas piktinosi, kad pašalpą gaus net tie žmonės, kurių pensija siekia 23 tūkst. zlotų (5,37 tūkst. eurų) ir jie nepatiria jokių nepriteklių.
Tai esą bus savotiškas pasityčiojimas iš tų 220 tūkstančių pensininkų, kurie vos suduria galą su galu, nes dėl to, kad dirbo neoficialiai, gauna vos kelių ar keliasdešimties zlotų pensiją.
Pati mažiausia pensija, anot dienraščio „Gazeta Wyborcza“, Lenkijoje siekia 12 grošų (beveik 3 euro centus) – tiek gauna Vroclavo gyventojas Bartoszas, visą laiką dirbęs neoficialiai ir užsienyje.
Nurodė, kam reikia lėšų
Kita vertus, pensininkai nėra pati skurdžiausia visuomenės grupė. Socialinio draudimo įstaigos duomenimis, didelį skurdą patiria keturi procentai pensininkų, šeši procentai daugiavaikių šeimų ir net dešimt procentų žemdirbių.
Socialinės rūpybos tarnybos sąrašuose yra keleriopai daugiau mažas algas gaunančių asmenų bei daugiavaikių šeimų narių nei pensininkų.
Pastariesiems labiausiai trūksta medicininės priežiūros bei pagalbos namuose, todėl darbdavių sąjungos „Lewiatan“ ekspertas Jeremy Mordasiewiczius paragino tuos milijardus skirti sisteminiams pokyčiams gerinti.
J.Mordasiewiczius priminė, kad tik vienas procentas žmonių, vyresnių kaip 60 metų, gauna socialinę pagalbą namuose. Jiems skirti dienos centrai veikia tiktai kas dešimtoje savivaldybėje, o globos namų labai trūksta, todėl daugybė pensininkų vegetuoja be jokios pagalbos namuose.
Vyriausybė neseniai įvedė pagalbos namuose vyresniems kaip 75 metų asmenims programą.
Tačiau jai paskirta gerokai mažiau nei vienkartinėms išmokoms – 57 mln. zlotų (13,3 mln. eurų).
