„Mūsų asociacijos nariai atsiuntė įmonių metinių balansų skaičiavimus su pritaikytu naujai siūlomu minimalaus atlyginimo koeficientu. Išvados atėmė žadą – visų jų veikla taptų nuostolinga įvedus naujus mokesčius. Vidutinio dydžio įmonės vietoje 100 tūkst. eurų dabar gaunamo pelno patirtų apie 65 tūkst. eurų nuostolį, o didesniųjų bendrovių nuostoliai siektų šimtus tūkstančių eurų“, – teigė Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Apklausa atskleidė, kad ministerijos siūlymas neišvengiamai priverstų mažinti vairuotojams išmokamus dienpinigius, tad jų pajamos atskaičius mokesčius mažėtų keliais šimtais eurų.
Paradoksas, kad dvigubai padidinus atlyginimą sumažėtų vairuotojų grynais gaunamas atlyginimas. Mat jei 2018 m., anot S.Žiliaus, viena tipinės transporto įmonės darbo vieta sukurdavo apie 196 eurus pelno per mėnesį, tai pritaikius dvigubos MMA koeficientą jis generuotų 200 eurų nuostolio.
„Neturėdamos kur dėtis įmonės priverstos mažinti dienpinigių dalį. Kitaip įmonės balansas nebus teigiamas ir įmonė nustos veikti. Kas nors pasiūlytų pakelti kainas. Tačiau mes tam neturime jokių šansų – niekas net nepastebės, jei Lietuvos transporto sektorius išnyktų, niekas Europoje to net nepastebėtų“, – kalbėjo S.Žilius.
Anot S.Žiliaus, apklausoje dalyvavę vežėjai mato dvi išeitis – mažinti darbuotojų atlyginimus ir kitas sąnaudas arba iškelti verslą į palankesnes šalis.
„Įmonių savininkus vilioja vieno minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamų dienpinigių sistemą turinčios šalys: Lenkija, Čekija, Slovakija. Ten ir privalomasis vilkikų draudimas yra per pusę pigesnis nei Lietuvoje. Be to, rengiamasi Europos Parlamente svarstomo Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimui, kuriomis reikalaujama kartą į mėnesį grąžint vilkikus į registracijos šalį“, – paskatas vežėjams migruoti svetur pristatė asociacijos vadovas.
Milijardo nuostolis biudžetui
Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Rimantas Puronas skaičiuoja, kad vežėjų pajamos stipriai sumenko dėl didelės tarptautinės konkurencijos. Statistikos departamento duomenimis 2018 m. tarptautiniame kelių transporte krovinių vežimo pajamų padidėjo 1 proc., o krovinių vežimo apimtys išaugo 7,5 proc.
Anot R.Purono, preliminariais skaičiavimais pasitraukus transporto įmonėms, Lietuvos biudžetas prarastų daugiau kaip milijardą eurų mokesčių.
Jo teigimu, vien įsigyjant dyzeliną Lietuvoje pernai sumokėta 616 mln. eurų akcizo mokesčių, kurių daugiau nei pusė tenka tarptautiniams vežėjams. Apie 45 mln. eurų surenkama kelių vinječių mokesčio, o darbuotojų ir kiti mokesčiai sudaro dar bent kelis šimtus milijonų eurų.
Transporto sektorius yra vienas didžiausių užsakovų paslaugų sektoriui, degalų gamintojui „Orlen Lietuva“, telekomunikacijos bendrovėms bei finansines paslaugas teikiantiems bankams ir draudikams.
„Jei žinome, kad tarptautinis kelių transportas sukuria apie 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, kodėl norima atimti jo konkurencingumą populistiniais sprendimais? Pasitraukus įmonėms iš Lietuvos, jas grąžinti bus labai sunku“, – tvirtina R.Puronas.
Turi dar vieną profesiją
Lietuvos vežėjų sąjungos duomenimis, šiuo metu mūsų šalies tarptautinio transporto įmonėse dirba apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių ir 46 tūkst. vairuotojų iš kitų šalių.
Į klausimą, kas nutiktų jų pajamoms, padidinus pagrindinę apmokestinamą atlyginimo dalį, 57 proc. vairuotojų atsakė, jog sumažėtų dienpinigiais išmokama atlygio dalis. Tuo pačiu menkesnės būtų ir gaunamos bendrosios pajamos. 32 proc. įsitikinę, jog darbdaviai bus priversti susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis ir vairuotojo pajamos nesumažės.
Užsieniečių ir Lietuvos piliečių nuomonės išsiskyrė paklausus, ar jie rinktųsi didesnę minimalią algą ir geresnes socialines garantijas, ar didesnes pajamas atskaičius mokesčius.
75 proc. vairuotojų iš kitų šalių labiau nori gauti didesnes pajamas, nei dvigubo dydžio minimalų atlyginimą. „Vairuotojai užsieniečiai praktiškai nesinaudoja „Sodros“ paslaugomis ir nepretenduoja į pensijas, bet jų mokesčiai gausiai papildo Lietuvos biudžetą“, – kalbėjo Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos socialinės politikos sekretorius.
Tarp lietuvių 49,6 proc. respondentų taip pat mieliau rinktųsi didesnes pajamas nei išaugusią minimalią algą.
Kiek didesnes socialines garantijas, bet mažesnes pajamas sutiktų gauti 50,4 proc. vairuotojų, kilusių iš mūsų šalies.
Vežėjams prakalbus apie įmonių pasitraukimą iš rinkos, daugiau nei 40 proc. vairuotojų iškilus bendrovės bankroto grėsmei pareiškė, jog bandytų išsaugoti darbo vietas ir įmonės nepaliktų. 13 proc. sutiktų netgi su mažesniu atlyginimu.
Bemaž ketvirtis respondentų pažymėjo, kad tokiu atveju keistų profesiją, nes turi kitą išsilavinimą, o 22,7 proc. emigruotų.
Parūpo Seimui
Seimas siūlo Vyriausybei pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų socialines garantijas. Už rezoliuciją balsavo 83 Seimo nariai, prieš – du („valstietis“ Arvydas Nekrošius ir socialdemokratas Juozas Olekas), o susilaikė 14.
Opozicija ją sukritikavo, o valdantieji teigė, kad kitaip tolimųjų reisų vairuotojų socialinės garantijos nesikeis.
Rezoliucija numato, kad Seimas stiprins šių vairuotojų darbo sąlygų priežiūros kontrolę, o Vyriausybei rekomenduoja siekti jų atlyginimų ir dienpinigių geresnio santykio bei pradėti dialogą su konkuruojančiomis šalimis dėl socialinių garantijų didinimo, praneša naujienų agentūra BNS.
Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad situacija dėl šių darbuotojų socialinių garantijų gerinimo jau keičiasi, nes profsąjungos su vežėjais pradėjo dialogą. Pasak jo, jeigu dialogas strigs, Seimas keis įstatymus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė rezoliuciją pavadino „tuščiu reikalu“. Pasak jos, ji parodo Vyriausybės „impotenciją“ sprendžiant šią problemą: „Jeigu reikia skatinti Vyriausybę dirbti, tai reiškia, kad toje Vyriausybėje darbas nevyksta“.
J.Olekas rezoliuciją pavadino „per silpna“ ir pasigedo joje konkrečios Seimo pozicijos dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų.
„Šie žmonės (vairuotojai – BNS) ateity visų mūsų bus išlaikytiniai, nes su tokiu mažu atlyginimu patys neužsidirbs pensijos“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad parlamentarų balsas lems, ar „Linava“, vienijanti 800 (iš 4 tūkst.) vežėjų, pradės kalbėtis su darbuotojų atstovais.
Lietuvoje diskutuojant dėl vadinamojo Mobilumo paketo, kilo diskusijos dėl vežėjų praktikos didelę dalį algos vairuotojams išmokėti neapmokestinamais dienpinigiais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti dienpinigius mokėti, jeigu jų atlyginimas sieks ne mažiau kaip dvi minimalias mėnesio algas – dabar tai būtų 1,11 tūks. eurų.
Ministras įspėjo, kad kad jeigu darbuotojų socialinių garantijų darbdaviai nespręs kolektyviniais susitarimais, bus priimtas delspinigių mokėjimą griežtinantis įstatymas.
Sunkiasvorių krovininių sunkvežimių vairuotojai yra viena didžiausių Lietuvos profesinių grupių – sektoriuje jų dirba beveik 76,2 tūkst. Jų mėnesio pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, 2018-ųjų gruodį siekė vidutiniškai 512,9 euro.
