„Užsisakę nakvynę viešbutyje „Warsaw River View“ per rezervavimo sistemą „Booking“ dar nenuvykę į vietą sulaukėme skambučio, kad ne visos paslaugos mums bus suteiktos“, – pokalbį pradėjo pašnekovė.
Vaikui nebuvo lovos
Kadangi šeima keliavo automobiliu, į paieškos filtrą įvedė, kad juos tenkina tik apgyvendinimo įstaigos su automobilių stovėjimo aikštele. Susiradę jaukų, gerai kitų lankytojų vertinamą viešbutį, užsisakė jį ir pažymėjo, kad atvyks su savo keturmečiu sūnumi.
„Visi nemalonumai prasidėjo atvykimo dieną, kai jau buvome Varšuvoje. Mums paskambino administratorė, kuri patikino, jog kambarių su pristatomomis lovomis neturi ir gali pasiūlyti tik maniežą. Mums šis variantas netiko, kadangi sūnus per didelis, o jo amžių aiškiai pažymėjome užsakymo formoje.
Tada ji pasiūlė miegoti visiems vienoje didelėje lovoje. Sutikome, nes nenorėjome vargintis ir ieškoti kitų vietų viešnagei“, – pasakojo keliautoja.
Kur statyti automobilį?
Nors žinia nebuvo pati maloniausia, šeima nenorėjo gadinti kelionės ir puikios nuotaikos, tad stengėsi per daug to neimti į galvą.
Vis dėlto tuo bėdos nesibaigė. Nuvykę jie sužinojo, kad automobiliui pasistatyti vietos nėra.
„Viešbutis buvo sostinės centre, mus informavo, kad aikštelė yra mokama. Mums tai nebūtų buvusi bėda, būtume susimokėję, bet, pasirodo, tos vietos tik dvi ir jos jau buvo užimtos. Laimei, radome kur palikti automobilį“, – guodėsi motėris.
Atvykusi į viešbutį ir sužinojusi apie visus nesklandumus šeima paprašė, kad viešbutis sugrąžintų sumokėtus už kambarį pinigus. Tuomet tėvai su vaiku būtų galėję apsistoti kitur. Bet administratorė nesutiko to padaryti.
Nesuprato, kieno kaltė
Labiausiai moterį supykdė tai, jog dar iš namų užsakant kambarį viešbutyje per „Booking“ sistemą nebuvo pažymėta, kad automobilio stovėjimas yra papildomai apmokestinamas ir kad svečių automobiliams teskirtos dvi vietos.
Nebuvo nurodyta ir to, kad mažiems vaikams suguldyti viešbutis gali pasiūlyti tik maniežus.
„Viešbutis mums nepasiūlė jokios kompensacijos už patirtus nesklandumus, nesiteikė grąžinti pinigų. Aišku, mes per daug to nereikalavome, nes norėjome pakeliauti, o ne bartis registratūroje.
Vis dėlto jaučiamės šiek tiek apgauti. Ir nesuprantame, kieno tai kaltė – viešbučio ar rezervavimo sistemos“, – neslėpė nusivylimo Sigita.
Įsivaizdavo ar tikrai negavo?
ADER kelionių advokatas Edmundas Rusinas tikina, jog pirmiausia šioje situacijoje reikia įvertinti, ar keliautojai išties negavo konkrečių paslaugų, įvardintų užsakymo formoje, ar rado viešbutyje ne tai, ko tikėjosi.
„Įsivaizdavimas gali būti skirtingas. Įrodyti, kad realybė neatitiko lūkesčių, visada yra labai sudėtinga. Daug paprasčiau tai padaryti, kai nesuteiktos konkrečios paslaugos ar jų dalis. Tokiu atveju atsiranda galimybė reikalauti, kad būtų sumažinta paslaugos kaina.
Pavyzdžiui, jei būdami Lietuvoje užsisakėte kambarį su vaizdu į jūrą, o gavote be vaizdo, galite prašyti pakeisti jį arba reikalauti sumažinti apgyvendinimo paslaugos kainą“, – aiškino advokatas.
„Booking“ tik tarpininkas
Šiuo konkrečiu vilnietės Sigitos atveju viešnagė buvo užsakyta per „Booking“ rezervavimo svetainę, kuris neatsako už faktiškai suteiktų apgyvendinimo paslaugų kokybę.
„Pretenzijos turi būti adresuojamos pačiam paslaugos teikėjui, o paraleliai – ir „Booking“ administratoriui, kuris tarpininkauja sprendžiant ginčus.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad jei turistai dėl streso ar kitų priežasčių nepareiškia pretenzijos vietoje, tai galima padaryti ir po viešnagės, pavyzdžiui, pasinaudojant Europos ginčų sprendimo sistema“, – sakė pašnekovas.
