Šią savaitę Estijos vyriausybė nusprendė parlamentui siūlyti įstatymo projektą, pagal kurį akcizo mokestis tiek silpniesiems, tiek stipriesiems alkoholiniams gėrimams būtų mažinamas net 25 procentais.
Alaus butelis turėtų atpigti keliolika centų, o degtinės puslitris – bemaž pusantro euro. Jeigu toks įstatymas bus priimtas ir įsigalios nuo liepos, estiški ir latviški akcizai bent jau stipriajam alkoholiui taps panašūs.
Ryga neketina atsilikti
Talinas neslepia, kad imtis tokio žingsnio paskatino šalies gyventojų apsipirkimai kaimyninėje Latvijoje.
Pasienio miesteliuose jau seniai pridygę didžiulių parduotuvių, kuriose didžiąją dalį asortimento sudaro būtent svaigalai.
Dėl didelių jų kainų skirtumų kaimyninėse valstybėse Estijos gyventojai Latvijos biudžetą spėjo paremti tikriausiai ne vienu šimtu milijonų eurų.
Todėl ir užsiminus apie alkoholio kontrolę Estijos finansų ministras Martinas Helme neslėpė, kad užsiimti ja dėl iškreiptos prekybos buvo sudėtinga.
„Norint kontroliuoti žmonių sveikatos būklę pirmiausia reikia suvaldyti pasienio prekybos srautą.
Kitaip tiesiog semsime vandenį rėčiais, nes ketvirtadalis gėrimų atkeliauja iš kitur, o sveikatos apsaugos srityje mes remiame Latviją“, – aiškino ministras.
Tačiau latviai akylai stebi Talino veiksmus ir gali greitai reaguoti – čia jau nutarta sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi, kiek galima sumažinti akcizą alkoholiui. „Būtina išlaikyti konkurencinį pranašumą regiono lygiu, tad nematau nieko blogo, jei tarifai bus sumažinti“, – sakė Latvijos finansų ministras Janis Reiras.
Jei kaimynai taip pasielgs, tai bus itin staigi reakcija į besikeičiančią padėtį. Mat latviai nuo šių metų kovo pakėlė akcizą ir jis tapo panašus į lietuvišką.
Net nesvarsto galimybių
Mūsų šalies valdžia, anksčiau drastiškai pakėlusi mokesčius silpniesiems alkoholiniams gėrimams, nuo šio pavasario nustatė 10 proc. didesnį akcizo tarifą ir stipriesiems gėrimams. Tačiau jei estai ir latviai juos nurėš, Lietuva neišvengiamai taps brangiausių gėrimų šalimi visame regione.
Skirtingai nei Latvijos, mūsų šalies Vyriausybė staigiai reaguoti net neketina. Į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar ketinama svarstyti mokesčių mažinimo variantą, Finansų ministerija atsakė lakoniškai: „Finansų ministerija tokios galimybės nesvarsto.“
Seime nuotaikos irgi panašios. „Reikia palaukti, kuo viskas baigsis. Kitos valstybės nori sugrąžinti minimalų akcizą, bet yra tam tikri įsipareigojimai, gal net Europos Komisija gali pradėti procedūrą dėl sankcijų.
Stebėti privalome, tačiau nereikia blaškytis, turime elgtis šaltakraujiškai. Be to, tarifų korekcija yra ilga procedūra“, – aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
Pati brangiausia šalis
Anot mokesčių eksperto Mariaus Dubnikovo, porą artimiausių mėnesių vargu ar galima tikėtis kokių nors valdžios sprendimų, nes niekas nežino, kokia bus Vyriausybės sudėtis po prezidento inauguracijos.
„Bet kuriuo atveju daug kartų svarstyta, kad reikia persvarstyti pačią akcizų politiką, nustatyti ilgalaikį tarifų keitimo grafiką. Bet jei latviai tikrai nuspręs juos mažinti, mes vėl atsidursime tarp keturių pigaus alkoholio valstybių.
Na, nuvykti į Kaliningrado sritį ar Baltarusiją sudėtingiau, tačiau Latvijos ir Lenkijos rinkos juk yra atviros. Lenkai mokesčius vargu ar kels, nes turi sieną su Vokietija, kurioje jie dar mažesni. Bet jeigu Ryga imsis sprendimų, tuomet reikėtų ir mums persvarstyti akcizus“, – svarstė M.Dubnikovas.
Jis iš anksto įspėjo, kad priešininkai netrukus išsitrauks neva prasigėrusios Lietuvos ir visuomenės sveikatos kortą.
„Bet net ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu pas mus mažėja jau apie dešimtmetį, nors akcizus pradėta didinti palyginti neseniai.
Todėl vargu ar tai tarpusavyje susiję dalykai. Viena vertus, keičiasi visuomenės įpročiai, vis daugiau žmonių, užuot nusipirkę butelį, bėgioja maratonus.
Antra, gyventojų pajamos auga, jie gali įpirkti brangesnių ir tikrai kokybiškesnių gėrimų“, – aiškino mokesčių ekspertas.
Pavojus – iš Lenkijos pusės
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus nesistebėjo, kad Talinas ryžosi mažinti akcizą, nes tai laikoma pagrindine priemone siekiant susigrąžinti pasienio prekyboje prarastas pajamas.
„Per šešerius metus Lietuvoje akcizai alkoholiniams gėrimams buvo didinami penkis kartus.
Jeigu tokia politika bus tęsiama ir toliau, su neigiamomis pasekmėmis susidurs verslas, tai atsilieps ir biudžeto formavimui.
Egzistuoja didelė tikimybė, kad gyventojai per šiuos ir kitus metus kur kas dažniau ir masiškiau apsipirks Lenkijoje. Taigi Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų per metus biudžeto įplaukų“, – skaičiavo V.Sutkus.
Pavyzdžiui, tokios pat rūšies ir gamintojo alus Lenkijoje yra mažiausiai 30 euro centų pigesnis nei Lietuvoje. Be to, kaimyninėje šalyje nėra 10 centų užstato už pakuotę. Todėl, pavyzdžiui, jeigu pinta (0,568 litro) lietuviško alaus Lietuvoje kainuoja apie eurą, Lenkijoje jis bus pigesnis 40 centų.
„Akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimo rezultatus jau matome Estijoje, tad belieka esminis klausimas: ar pasimokysime iš estų patirties, ar bus nutarta kartoti tokias pat klaidas?“ – kalbėjo V.Sutkus.
