Gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos bendrai padidėjo 0,2 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, avalynės, drabužių, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei šilumos energijos, asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų kainų sumažėjimas.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,8 proc., o rinkos kainos padidėjo 0,4 proc.
Gegužę, palyginti su balandžiu, dėl naujų vasaros sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 2,5 proc.
Transporto prekių ir paslaugų kainų 1,1 proc. pokytį nulėmė degalų kainų padidėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: ypač pabrango kininiai kopūstai, svogūnai, morkos, melionai, saldžiosios paprikos, bet atpigo trumpavaisiai agurkai, ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, pomidorai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos sumažėjo 1,1 proc.) nulėmė šilumos energijos kainų sumažėjimas.
Iš įvairių prekių ir paslaugų (kainos sumažėjo 1,6 proc.) daugiausia atpigo asmens priežiūros prietaisai, reikmenys ir priemonės.
Statistikos departamento duomenimis, gegužės metinė infliacija, palyginti su 2018 m. geguže, sudarė 2,7 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo daržovių, elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tabako gaminių, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei šiluminės energijos, vaisių, avalynės, asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, drabužių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,1 proc., paslaugų – 4,3 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3,4 proc., rinkos – 2,6 proc.
Mažiausia metų infliacija
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje.
Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje gegužę buvo 2,7 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3,1 procento.
Vartojimo prekės Lietuvoje per metus brango 2,1 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 3,4 proc. ir 3,1 proc., Estijoje – 2,3 proc. ir 4,7 procento.
Gegužę visose trijose Baltijos valstybėje užfiksuota 0,2 proc. mėnesio infliacija.
