Bankuose pinigų yra, bet žemdirbiams gauti paskolas sudėtinga

Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) aptarti žemės ūkio kooperatyvų veiklos finansavimo galimybių ir ieškoti kooperatyvų finansavimo problemų sprendimo prie apskritojo stalo susirinko žemdirbiai, kredito įstaigų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai. Tačiau kviesti Lietuvos bankų asociacijos atstovai šiame susitikime nepasirodė.

„Bankuose pinigų yra, bet kaip juos paimti, - pasiskolinti? – štai koks klausimas“, – diskusiją pradėjo asociacijos „Kooperacijos kelias“vadovas, ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Bankuose pinigų yra, bet kaip juos paimti, - pasiskolinti? – štai koks klausimas“, – diskusiją pradėjo asociacijos „Kooperacijos kelias“vadovas, ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 13, 2019, 5:25 PM, atnaujinta Jun 17, 2019, 4:27 PM

Lietuvos banko (LB) duomenimis, lietuviai šių metų pradžioje šalies komerciniuose bankuose laikė beveik 14 milijardų eurų. Už šiuos indėlius bankai arba nemoka palūkanų, arba jos – minimalios. Bankai skolina šiuos pinigus, bet brangiai, tad ūkininkams neretai tokios paskolos sunkiai įkandamos. Kooperatyvams labai reikia pinigų apyvartai, bet ne visada pavyksta įveikti visus slenksčius jų siekiant.

„Bankuose pinigų yra, bet kaip juos paimti, – pasiskolinti? – štai koks klausimas“, – diskusiją pradėjo asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas, ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas.

Kalbėta ir apie tai, kad komerciniai bankai menkai pasitiki žemės ūkio subjektais bei nuolat kelia palūkanų normas. Laikinoji Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė Romalda Globienė sakė, kad šiuo metu vienam subjektui fondas garantiją teikia už ne didesnį kaip 1,16 mln. EUR kreditą, skirtą komerciškai pagrįstam ir kredituotinam projektui įgyvendinti. Teikia ir tokio pat dydžio garantiją už kreditus, skirtus trumpalaikiam bei biologiniam turtui įsigyti ir paslaugoms apmokėti. Taigi iš viso – garantiją už 2,32 mln. EUR kreditus. Be kita ko, ŽŪPGF teikia ir galimybes kompensuoti paskolų palūkanas.

„Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, garantuojame iki 80 proc. negrąžinto kredito sumos grąžinimą. Svarbu, kad tokia mūsų paslauga gali pasinaudoti ne tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai“, – aiškino R. Globienė, primindama, kad daugiausia, 655 mln. EUR, garantijų fondas suteikė būtent ūkininkams, dar 220 mln. EUR – alternatyviai veiklai.

Konkursą teikti paskolas pagal ES finansines priemones laimėjęs bankas „Luminor“ pavyzdžiui, pernai ūkininkams suteikė tik 6 paskolas, o šiam tikslui skirta 25 mln. EUR. Kodėl tokie prasti rezultatai? Todėl, kad bankas „Luminor“ nustatė labai daug sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Pasak ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, prie apskritojo stalo susirinkę ūkininkai kritikavo „Luminor“ veiklą ir stebėjosi, kad šio konkurso nelaimėjo kredito unijos. ŽŪPGF vadovė užsiminė apie tikimybę, jog „Luminor“ perduos likusias lėšas kitai kredito institucijai, kuri ūkininkams pasiūlys patrauklesnes sąlygas.

Raseinių kredito unijos administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė patikino, kad kreditai ūkininkams sudaro didžiausią unijos paskolų portfelio dalį.

„2018-aisiais Lietuvos kredito įstaigų paskolų portfelis paaugo apie 8 proc., o Lietuvos centrinės kredito unijos – net 25 proc.. Kreditų portfelyje – apie 200 mln. EUR. Taigi, paskolas teikiame, bet jų nešvaistome, nes juk atsakome už pinigus. Beje, daugelyje kredito unijų yra kaip tik ūkininkų indėliai. Daugiausia teikiame 50-60 tūkst. EUR paskolas. Palūkanų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, – svyruoja nuo 3 iki 8 procentų. Reti atvejai – paskolų išieškojimai, pirmiausia ieškoma kitų galimybių atgauti paskolintas lėšas“, –sakė Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

Pasak Žemės ūkio rūmų, Lietuvos bankų asociacijos atstovai į susitikimą neatvyko, „matyt, neturėjo ką pasakyti“. Diskusijose dalyvavę kooperatyvų atstovai pateikė pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti galimybes teikti paskolas, ypač veiklą pradedantiems žemės ūkio kooperatyvams. ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis bei ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius pažadėjo, kad „kilusios idėjos bus atidžiai apsvarstytos ministerijoje ir priimti sprendimai“.

„Apgailestaujame, kad dėl intensyvios iš anksto suplanuotos darbotvarkės neturėjome galimybės dalyvauti ŽŪR organizuotame susitikime. Nuolat domimės šiam bei kitiems sektoriams aktualia finansavimo problematika. Esame atviri diskusijoms ir mielai susitiksime su sektoriaus atstovais, jei jie to pageidaus.

Pastebime tendenciją, kad rinkos lūkesčiai dėl finansavimo yra optimistiški ir finansavimo paklausa auga labai sparčiai. Finansavimo rizika kiekvienu atveju vertinama individualiai.

Svarbiausi veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu. Be to, kiekvienas verslo sektorius turi jam būdingų tendencijų ir iššūkių. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėms tenka skirti didesnį dėmesį finansų valdymo kokybės didinimui, priemonėms mažinti klimato kaitos poveikį.

Kadangi pastaraisiais metais žemės ūkis dėl veiklai nepalankių klimato sąlygų patyrė sunkumų, nemaža dalis šio sektoriaus bendrovių jau yra išnaudojusi skolinimosi potencialą – jų skolos bei turto santykis yra labai išaugęs. Mūsų vertinimu, vienas iš būdų šiai situacijai spręsti galėtų būti didesnė valstybės parama ūkininkams, ko, mūsų žiniomis, ūkininkai ir siekia.

Klientams visada rekomenduojame pasidomėti keliomis skirtingomis finansavimo būdo alternatyvomis. Renkantis finansavimo formą, pravartu atsižvelgti ne tik į verslo mastą, bet ir į jo vystymosi stadiją, ciklą ir su tuo susijusį rizikos lygį“, – teigiama Lietuvos bankų asociacijos komentare.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.