Sprendimui dėl pensijos liko pora savaičių – yra viena rimta kliūtis Padėtis. „Sodros“ pensija nepraturtins, tad daugeliui dirbančiųjų netrukus teks pasirinkti papildomo kaupimo būdą

Iki liepos 1 dienos dirbantiesiems reikės apsispręsti, kaip toliau jie ketina kaupti būsimai pensijai. Visi sutinka, kad atidėti senatvei pinigų reikia, tačiau daugelis vis dar dvejoja, koks būdas tinkamiausias.

Būsimiesiems pensininkams pravartu skaičiuoti prognozuojamas pajamas.<br>„123rf.com“, V.Balkūno nuotr.
Būsimiesiems pensininkams pravartu skaičiuoti prognozuojamas pajamas.<br>„123rf.com“, V.Balkūno nuotr.
Būsimiesiems pensininkams pravartu skaičiuoti prognozuojamas pajamas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Būsimiesiems pensininkams pravartu skaičiuoti prognozuojamas pajamas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 18, 2019, 9:36 AM, atnaujinta Jun 18, 2019, 10:14 AM

Viešai prieinamose skaičiuoklėse galima sužinoti, kiek, remiantis prognozėmis, po kelių dešimtmečių gausite pensijos.

Tačiau iki šiol žioji didelė spraga, neleidžianti daliai žmonių apsispręsti galutinai. Taip yra dėl dar nenustatytos anuiteto, kurį teks įsigyti sukaupusiems per 10 tūkst. eurų, išpirkimo tvarkos.

„Iš pensijų kaupimo sistemos per 5 šių metų mėnesius išėjo 10 procentų žmonių, o 90 proc. liko. Galima žiūrėti, kaip nori, bet tas žmogus, kuris kasdien į taupyklę įmes po du eurus, turės daugiau nei tas, kuris to nedaro“, – teigė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Kas įtrauktas į kaupimą?

Lietuvoje pensijos kaupimo sistemoje dalyvauja 1,3 mln. žmonių – jie jau anksčiau pasirašė kaupimo sutartis.

Liepos 1-ąją visi jaunesni negu 40 metų asmenys bus automatiškai atsitiktine tvarka įtraukti į kaupimo sistemą, nes jiems dar metų pradžioje buvo priskirtas pensijų kaupimo fondas.

Tokį sprendimą galima pakeisti iki birželio 30 dienos – atsisakyti arba sustabdyti kaupimą.

Įtraukiami ir pensiją kaupti nuo liepos pradės tie gyventojai, kurie šių metų sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė bet kurią savarankišką ekonominę veiklą Lietuvoje – turėjo tą dieną galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, individualią įmonę, buvo mažosios bendrijos nariai.

Taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie 2013 metais pensijų kaupimą sustabdė, neatsižvelgiant į jų amžių šiandien.

Sodra“ skaičiuoja, jog tokių gyventojų, kurie įtraukiami į kaupimą šiemet, yra 152 tūkstančiai.

„Sodros“ duomenimis, pusė naujai įtrauktų gyventojų perskaitė jiems siųstą informaciją asmeninėje socialinio draudimo fondo valdybos paskyroje internete, o tiems, kurie neperskaitė, buvo išsiųsti registruoti laiškai.

Palygino su donoryste

„Principas yra toks, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja visi dirbantieji, o jei žmogus nori nedalyvauti, turi aktyviai išreikšti valią.

Tai galima palyginti su donoryste: yra šalių, kur donorų yra vos penki procentai, o yra tokių, kuriose – 95 proc. gyventojų“, – palygino S.Jarmalis.

Tiems, kurie II pakopoje kaupė iki praėjusių metų pagal ankstesnį modelį (pagal formulę 2+0+0 arba 2+2+2) ir ketina kaupti toliau, liepos 1-oji nėra svarbi.

Kaupiančiųjų pagal formulę 2+2+2 (2 proc. nuo „Sodros“ įmokų, 2 proc. nuo atlyginimo ir 2 proc. valstybės paskata) pensijų fondas bus automatiškai pakeistas į gyvenimo ciklo fondą, nelygu asmens amžius.

Kaupiantieji pagal formulę 2+0+0 gali nieko nedaryti. Tokiu atveju jie automatiškai bus įtraukti į laipsniškai didėjančio kaupimo sistemą – įmoka pradės didėti nuo 1,8 proc. atlyginimo, kol per penkerius metus pasieks 3 proc.

Taip pat augs ir valstybės paskata – nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Informavus pensijų kaupimo bendrovę iki liepos, galima iškart kaupti 3 proc. nuo atlyginimo ir naudotis 1,5 proc. VDU dydžio valstybės paskata.

Jeigu asmuo apsisprendė nutraukti kaupimą ar jį sustabdyti, tuomet iki liepos jis turėtų kreiptis į savo kaupimo bendrovę ir išreikšti tokią valią.

Tuos, kurie nedalyvavo kaupime, yra jaunesni nei 40 metų ir šių metų sausio mėnesį dirbo Lietuvoje, „Sodra“ įtraukė į kaupimo sistemą.

Jie iki liepos 1 dienos turėtų apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupiant pensiją ar ne.

Jei nori, nieko daryti nereikia. Jeigu nenori, privalu iki numatyti termino išreikšti tokią valią prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros.

Sustabdė, nes neaišku

Iki birželio 1 dienos iš jau anksčiau kaupusiųjų 25 tūkst. žmonių nutraukė sutartis ir sugrąžino įmokas „Sodrai“. Dar 100 tūkst. žmonių sustabdė kaupimą.

Pastarieji paliko pinigus fonde, tačiau toliau įmokų nemokės. Galbūt laikinai, kol paaiškės anuiteto įsigijimo tvarka.

Tačiau principai šiandien yra aiškūs: žmogus, kuris kaupia II pakopoje, senatvėje gaus ne didžiulę vienkartinę sumą, bet kasmėnesinę periodinę išmoką, taip pat kaip pensiją, tik papildomą.

„Reikia pripažinti, kad šiandien trūksta atsakymų dėl anuitetų apskaičiavimo tvarkos, kiek kainuos administravimas. Dirbame šiais klausimais, pasitelkdami geriausius pasaulinio lygio ekspertus, kurie mums pataria, dalydamiesi geriausia tokių šalių kaip Danija, Švedija, Singapūras, Honkongas patirtimi“, – kalbėjo „Sodros“ atstovas.

Atsakymai dėl realios pensijų išmokėjimo tvarkos turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos, ir nuo kitų metų pradžios „Sodra“ taps anuiteto mokėtoja.

Trys išmokų būdai

Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus įgyja teisę gauti pensijos sukauptos dalies išmoką, kuri papildys „Sodros“ pensiją.

Taip iš sistemos dalyvio tampama gavėju, tačiau sprendimą, kada kreiptis išmokų: ar iš karto, sulaukus pensijos, ar vėliau, – žmogus priima pats.

Priklausomai nuo sukauptos sumos, išmoką jis gaus pagal vieną iš trijų scenarijų.

Žmogus, kuris iki dabar sukaupė apie 3 tūkst. eurų (ši riba bus indeksuojama, todėl tikėtina, jog po 25 metų, jeigu kaupiančiajam dabar 40 metų, ši riba bus aukštesnė), suma jam bus išmokama visa išsyk.

Jeigu žmogus yra sukaupęs sumą, kuri šiandien siekia nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, sukaupta suma jam bus išmokama kas mėnesį, kol sukaks 85 metai. Neišmokėta šių pinigų dalis yra paveldima.

Trečioji grupė – tie, kurie pensijų fonduose sukaupė 10–60 tūkst. eurų. „Sodra“ skaičiuoja, kad žmogus, aktyviai dalyvausiantis kaupimo sistemoje bent 20 metų, pateks į šį, trečiąjį, rėžį ir jam reikės pirkti anuitetą.

Kaip aiškino S.Jarmalis, anuitetas – garantija, kad žmogus gaus išmokas iki gyvos galvos, net jeigu jo sukaupti pinigai pasibaigs. „Sodra“ pagal vidutinę statistinę gyvenimo trukmę sulaukus pensinio amžiaus ir žmogaus sukauptą sumą apskaičiuos mėnesinės išmokos dydį.

Taip pat žmogus galės rinktis atidėtąjį anuitetą. Tokiu atveju dalis jo sukauptos sumos (10–15 proc.) bus atidedama, „Sodra“ ją investuos, o išmokos iš šios sumos bus mokamos, kai žmogus sulauks 85 metų. Likusi sukaupta suma (85–90 proc.) bus išmokėta visa mėnesinėmis išmokomis iki 85 metų.

Jei žmogus nesulauktų 85 metų, neišmokėtą pensijos dalį paveldėtų palikuoniai, bet lėšų dalis, skirta atidėtajam anuitetui mokėti, nėra paveldima.

„Pensijos kaupimas skirtas ne paveldėtojams, o pačiam žmogui, kad jis turėtų didesnes pajamas senatvėje. Vis dėlto dažnai galvojama ne apie save, o apie palikimą“, – aiškino S.Jarmalis.

S.Jarmalis pabrėžė, jog nuo metų pradžios 75 tūkst. kaupimo dalyvių nutarė padidinti kaupimo įmokas nuo 1,8 iki 3 procentų.

Parodo tikėtiną sumą

„Net jeigu ketini dalyvauti kaupimo sistemoje, negali būti pasyvus, turi pasidomėti ir pagalvoti: pasitikrinti, kokie yra pasirinkto fondo rezultatai, gal reikėtų padidinti įmoką, kiek jau turi sukaupęs. Norime, kad žmogus priimtų sąmoningą sprendimą, net jeigu norint kaupti nieko daryti nereikia“, – sakė S.Jarmalis.

Kaip tai padaryti? Galima prisijungti prie sodra.lt, o ten jungtis prie asmeninės paskyros. Išsyk pasirodys skaičiuoklė, kurioje bus pateikti trys arba keturi jūsų elgsenos variantai ir kiek, pasirinkę kiekvieną jų, galimai ateityje gautumėte pensijos.

Tereikia įvesti du duomenis – savo mėnesio atlyginimą ir pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą.

Iš esmės tai du scenarijai: vienas – jei dalyvaujate kaupimo sistemoje, antrasis – jeigu nedalyvaujate.

Sunku prognozuoti, kas bus po 20 metų, bet skaičiuoklė yra paremta oficialiomis Europos Komisijos ir Finansų ministerijos prognozėmis.

Skaičiuoklėje parodoma ir kokią sumą galimai sukaups žmogus per likusius darbo metus, ir ko ta suma bus verta to meto kainomis. Reikia atsižvelgti į pakeitimo normą – kokią dalį dabartinio atlyginimo sudarytų prognozuojama pensija. Šis rodiklis skaičiuoklėje aiškiai nurodomas.

Manoma, kad 60–70 proc. buvusio užmokesčio yra siektinas rodiklis.

Jei gyventojams nurodoma, kad jų pensija sudarys vos 40 proc. buvusio atlyginimo, reiškia ne ką kita, o tai, kad jie gaus tokio lyginamojo dydžio pensiją, kokią gauna šiandieniniai pensininkai.

Vadinasi, tokiems žmonės neverta kaupti? „Jeigu žmogus nori 60–70 proc. esamo atlygio dydžio pensijos, 3 procentų kaupimo formulėje nepakaks. Negali dėdamas šiandien iš savo kišenės 30 eurų per mėnesį senatvėje tikėtis tūkstančio eurų per mėnesį“, – sakė S.Jarmalis.

Galima atsisakyti kaupimo

Jei žmogus nedalyvavo kaupime ir buvo įtrauktas „Sodros“, norėdamas to atsisakyti gali tai padaryti prisijungdamas prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros naudodamasis elektronine bankininkyste arba elektroniniu parašu ir pasirinkti prašymą dėl pensijų kaupimo.

Jeigu gyventojas kaupime iki šiol dalyvavo, norėdamas sustabdyti ar nutraukti kaupimą jis turi kreiptis į savo kaupimo bendrovę.

Jei žmogus nori pakeisti kaupimo bendrovę, turi kreiptis į tą bendrovę, į kurią norėtų pereiti.

Žmogaus valia – rinktis

Vidutinė pensija šiuo metu yra 344 eurai. Jei gatvėje paklaustume žmonių, kokią pensiją jis ateityje norėtų gauti, greičiausia atsakytų, kad tūkstantį eurų, gal 800 eurų, o gal pusantro. Bet akivaizdu, jog niekas nesakytų, kad jam būtų gerai ir 400 eurų.

„Matome skirtumą tarp lūkesčių ir realybės.

Ateityje mažų pensijų problema dar didės dėl demografinės padėties. Daug mūsų emigravo, visuomenė sensta.

Jeigu matome, kad tai visų mūsų problema, ir norime, kad senatvėje mūsų pensija būtų oresnė nei kad yra dabar, tokią problemą sprendžiame kaupdami. Ir tai darome visuotinai“, – kalbėjo S.Jarmalis.

Jis pabrėžė, kad paprastai žmonės nesako, jog neapsimoka kaupti, tačiau jiems nepatinka II pakopa, tad aiškina geriau taupysiantys kojinėje ar įsigydami nekilnojamojo turto.

„Kaip jis kaups, tai jau žmogaus reikalas. Tačiau likus dešimčiai metų iki pensijos gali būti per vėlu apie tai pradėti galvoti“, – įspėjo „Sodros“ atstovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.