Apsikirpti vyrui sostinėje esančioje vidutinio lygio kirpykloje iki 2015 metų kainavo apie 35 litus (maždaug 10 eurų).
Vos įvedus bendrą Europos valiutą kaina pakilo iki 12 eurų, o dabar be penkiolikos kirpėjos jau nesileidžia į kalbas.
Panašios tendencijos pastebimos ir kituose miestuose, ir kituose sektoriuose. Anot ekonomikos analitikų, brangimas neišvengiamas ir ateityje, nors galbūt nebe toks spartus.
Mat kai kurios kainos jau priverčia kilstelėti antakius net iš kur kas labiau išsivysčiusių ir brangiomis laikomų valstybių atvykusius svečius.
Remontas daug brangesnis
Nors gyventojai dažniausiai piktinasi tik neva pabrangusia dešra ar pienu, didžiąją dalį infliacijos iš tiesų lemia paslaugų kainų didėjimas.
Antai šiemet kai kurių paslaugų kainos augo panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį didėjęs vidutinis darbo užmokestis – apie 9,4 proc.
Pavyzdžiui, transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugos vien šįmet pabrango maždaug dešimtadaliu.
Statistikos departamento duomenimis, 2018-aisiais itin smarkiai pakilo baldų remonto kaina – vidutiniškai 15,6 proc.
Namų ūkio personalo ir namų priežiūros paslaugos pabrango ne ką mažiau – 14,6 procento.
Tuo metu pasaulio ekonomikai išgyvenant ne pačius geriausius laikus ir nuolat esant didelei konkurencijai prekių kainos auga daug lėčiau.
Būna ir kosminių kainų
Pasak ekspertų, paslaugų kainas labiausiai lemia vidaus ekonominės tendencijos, nes šiuo atveju kalbėti apie kokią nors tarptautinę konkurenciją neįmanoma.
„O Lietuvos ekonominė padėtis yra tokia, kad darbo užmokestis kyla daug labiau nei darbo našumas, tad jau netrumpą laiką pastebimas sąnaudų nulemtas paslaugų kainų didėjimas. Sparčiai auga algos, todėl brangsta ir paslaugos“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas.
Jo nuomone, tikėtina, kad paslaugų kainų didėjimas šįmet bus ne mažesnis nei pernai, nes atlyginimai toliau sparčiai didinami.
„Taip pat verta atminti, jog 2018-aisiais, pavyzdžiui, keleivių vežimo oru kainos dėl tam tikrų susidariusių aplinkybių netgi mažėjo, tačiau šįmet jos nebeturėtų kristi. Tai didins bendrą paslaugų kainų lygį ir jo augimą“, – prognozavo Lietuvos banko atstovas.
SEB banko analitikas Tadas Povilauskas įžvelgė kitą priežastį, kodėl paslaugų brangimas dar kurį laiką bus neišvengiamas.
Mat šio sektoriaus kainos Lietuvoje sudaro tik apie 40 proc. ES vidurkio, o prie jo tikrai bus artėjama.
„Tikrai yra pavienių atvejų, kai paslaugų teikėjai nustato išvis kosmines kainas. Bet rinka tokius žaidėjus, kurių kainas išvydus galima pasukioti pirštą prie galvos, greitai suvalgo.
Nepaisant to, kol auga atlyginimai, apie jokias paslaugų kainų lubas negali būti nė kalbos“, – sakė analitikas.
Siūlo įvesti reguliavimą
Tarp labiausiai bendrą kainų lygį didinančių yra ir ne pačių būtiniausių paslaugų – pavyzdžiui, jau keletą metų smarkiai brangsta apsilankymas restorane ar kavinėje.
„Luminor“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad kainų augimas kavinėse ir restoranuose vis dar nepadoriai didelis, nors jau pastebima, kad jis pamažu slopsta.
Tačiau vis daugiau tenka mokėti ir už tai, be ko negali išsiversti dažna šeima, – už automobilių remontą, medicinos, kirpyklų paslaugas.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mačiulienės teigimu, šiame sektoriuje kainos kyla panašiai kaip ir kituose.
Prie to prisideda didėjančios išlaidos patalpų nuomai ir brangstančios pačioms procedūroms naudojamos priemonės.
Asociacijos prezidentės įsitikinimu, bene didžiausia bėda yra šioje srityje dirbančių specialistų saviveikla. Mat niekas nereguliuoja, kokios turėtų būti tam tikros paslaugos kainos, kokio atlygio už tą pačią paslaugą turėtų prašyti profesionalas ir pradedantysis.
Taip pat nesilaikoma taisyklių: nors paslaugų kainoraščiai turėtų būti rodomi viešai, tai daroma toli gražu ne visur.
„Turėtų būti įvestas bent minimalus bazinis kainų reguliavimas, kuris nustatytų, kokios kainos turėtų vyrauti ekonominės ir prabangos klasės kirpyklose. Kol to nėra, kainos keliamos neadekvačiai“, – aiškino J.Mačiulienė.
Brangs ir viešbučiai
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikino, kad viešbučių paslaugų kainos Lietuvoje yra mažiausios Europoje.
„Nežinau, ar kada nors yra buvę tokių kainų, už kokias dabar galite pailsėti Birštone, Druskininkuose arba pernakvoti geruose viešbučiuose Vilniuje ar Kaune“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Šiškauskienė.
Anot jos, ateityje kainos didės, ir tai jau taps tendencija, nes tai neva naudinga ir Lietuvos biudžetui. Mat, kaip sakė E.Šiškauskienė, viešbučiuose daugiausia apsilanko užsieniečiai, o viešbučių užimtumas teigiamos įtakos turi ir restoranams, transporto sektoriui ir kitiems su turizmu susijusiems verslams.
Kalti patys vartotojai
Ekonomistas Ž.Mauricas atkreipė, kad patobulėjusios technologijos, auganti konkurencija ir daugelis kitų veiksnių gamintojams leidžia pagaminti daugiau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Todėl vadinamosios ilgo vartojimo prekės pinga arba gerėja jų kokybė. Tačiau vartotojai regi ne tik tai, bet ir kylančias paslaugų kainas, o tai kelia pasipiktinimą.
Vis dėlto, kaip teigė ekonomistas, dėl paslaugų kainų pokyčių kalti ir patys vartotojai, nes žmonės ieško ko nors išskirtinesnio, madingesnio, estetiškesnio, o už tai yra pasiruošę mokėti papildomai.
Bet, ekonomisto nuomone, Lietuvoje kai kurių paslaugų kainos jau pasiekė ribą.
„Jos turi augti, bet nereikia perlenkti lazdos ir tapti brangiausiems visame regione. Juk dažnai netgi svečiai iš Skandinavijos nustemba dėl kainų lygio Lietuvoje“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Paslaugos nuo 2010 metų nuolat brangsta
Metai Prekių kainų pokytis (proc.); Paslaugų kainų pokytis (proc.)
2010 5,2 -0,3
2011 4 1,5
2012 2,9 2,8
2013 0,2 1
2014 -1,1 2,4
2015 -1,7 5,1
2016 1,5 2,4
2017 3,4 5,3
2018 1 4,3
2019 (gegužės mėn.) 2,5 1,8
Pastaba: pokyčiai užfiksuoti gruodžio mėnesį (išskyrus 2019 metus), lyginama su ankstesnių metų gruodžiu.
Šaltinis: Statistikos departamentas
