Nuo šių metų sausio mėnesio į pensijų kaupimą pirmą kartą buvo įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, tačiau sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.
Šių metų pradžioje buvo 1,298 mln. veikiančių kaupimo sutarčių. Pagal formulę 2+2+2 kaupė 645 tūkst. žmonių, o pagal formulę 2+0+0 – 653 tūkst. gyventojų.
Nuo liepos veikiančių kaupimo sutarčių skaičius kiek pakito ir buvo 1,132 mln. Čia pagal formulę 3+1,5 proc. kaupė 633 tūkst., o kaupti pensiją skaičiuojant pagal formulę 1,8+0,3 rinkosi 499 tūkst.
„Dabar variantas 2+0+0 panaikintas. Padarėme, kad tie, kurie kaupia, bent jau kauptų pakankamai“, – žiniasklaidai sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
90,1 tūkst. gyventojų kaupimo tarifą pasididino nuo 1,8 proc. iki 3 proc. nuo atlyginimo. Kaupiantieji po 3 proc. nuo atlyginimo taip pat gauna 1,5 proc. dydžio paskatą iš valstybės nuo vidutinio šalies atlyginimo. Jei kaupiama mažesniu tarifu, mažesnė ir valstybės paskata.
Tokius duomenis pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Atsiradus progai, 204,1 tūkst. gyventojų įmokų mokėjimą į fondus sustabdė, tačiau pinigus paliko pensijų fonduose. Vadinasi, kaip teigė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė, po trejų metų jie vėl bus pakviesti kaupiant pensijai prisidėti ir savarankiškai. Ir taip bus iki žmogui sukaks 40 metų.
Tokio raginimo sulauks ir tie asmenys, kurie dabar, dar neturėdami 40 metų, atsisakė papildomai kaupti pensijų fonduose. Šioje grupėje yra 77,9 tūkst. gyventojų. Papildomai kaupti pensijų fonduose sutiko ar patys sudarė sutartį 74,3 tūkst. žmonių. Dar 3,8 tūkst. žmonių sutartis sudarė savanoriškai, nors nebuvo įtraukti į kaupimą, kadangi jie yra peržengę nustatytą amžiaus ribą.
„Apie 200 tūkst. pensijų kaupimą fonduose sustabdė, pusė naujai įtrauktųjų pasirinko nebūti įtraukti į papildomą kaupimą. Tai – žmonių žinutė politikams, kad reformos pensijų sistemoje iki šiol buvo vykdytos per dažnai“, – statistiką komentavo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Jis prognozavo, kad po pusmečio ar metų nemažai tokių žmonių grįš į aktyvų kaupimą. M.Kalesinsko manymu, nusprendusieji stabdyti kaupimą fonduose laukia aiškesnių žinių dėl to, kaip bus skaičiuojami anuitetai, be to, žmonės nori įsitikinti, kad sistema nebus kaitaliojama.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) prognozuoja, kad aktytų kaupimą atnaujins apie 60 tūkst. žmonių.
„Tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu. Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – aiškimo poreikį akcentavo LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.
41 tūkst. žmonių rinkosi fonduose sukauptas lėšas pervesti į „Sodrą“. Iš viso „Sodrai“ bus grąžinta 82,92 mln. eurų, iš kurių 67,96 mln. eurų pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“. „Sodros“ vadovė tokį sprendimą aiškino tuo, kad fonduose kaupę asmenys nusivylė rezultatais – vidutiniškai kaupdami papildomai jie surinko apie 2 tūkst. eurų. „Tarp sugrįžusiųjų į „Sodrą“ didesnė dalis tokių, kurie dalyvavimą kaupime vertina kaip nesėkmę“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Trys pakopos
Šiuo metu egzistuoja trys pensijų pakopos: I, II ir III. I pensijų pakopa, paprastai tariant, yra „Sodros“ mokama pensija. Gyventojas teisę į „Sodros“ mokamą senatvės pensiją įgyja, sukaupęs reikiamą darbo stažą, per kurį mokėjo įmokas. Stažo metų sukaupimui būtina mokėti įmokas bent nuo 12 minimalių mėnesinių algų per metus. I pensijų pakopa Lietuvoje yra privaloma.
Kaupimas II pensijų pakopoje – tai kaupimas pensijų fonde su valstybės parama. Kaupti ar nekaupti II pensijų pakopoje apsisprendžia kiekvienas gyventojas. Prie II pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų pasiruošimo senatvei prisideda ir valstybė. Standartinė kaupimo II pakopoje formulė yra 3 + 1,5 proc., kai 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio kaupia pats dirbantysis, o dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo prisideda valstybė.
LIPFA vertinimu, dabar aktyviai II pakopoje kaupia 1,132 mln., iš kurių beveik du iš trijų tai daro maksimaliu režimu pagal formulę 3+1,5.
Tie asmenys, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo arba kaupdami neprisidėjo savo lėšomis, pasiruošimą senatvei pradės kaupdami 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Tačiau įmoka nuosekliai augs kasmet po 0,3 proc., kol pasieks 3 proc. Nuosekliai augs ir valstybės parama, kuri prasidės nuo 0,3 proc. ir kils iki 1,5 proc.
Į kaupimą nuo šių metų įtraukti žmonės, norintys pradėti ne nuo minimalios kaupimo sumos, tai yra, ne nuo 1,8 proc., o nuo standartinių 3 proc., turi susisiekti su atitinkama kaupimo bendrove.
III pakopa – tai savanoriškas privatus asmens kaupimas su nedidele valstybės parama, suteikiama per galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
