Vokietijos vyriausybė, tarsi atsiliepdama į raginimą imtis veiksmų krizei pažaboti ir sekdama Švedijos ir Prancūzijos paavyzdžiu, siūlo kelti lėktuvo bilietų kainas ir įnešti svarų indėlį į aplinkosaugą. Tokį sumanymą komentuoja Vokietijos spauda, kurios apžvalgą padarė „Deutsche Welle“.
Štai dienraštis „Frankfurter Rundschau“ konstatuoja: „Jei kelionė taksi ar traukinio bilietas į artimiausią oro uostą kainuoja daugiau nei kelionė į Maljorką, tai čia kažkas ne taip. Aplinkos ministrės Svenjos Schulze siūlymas kelti lėktuvo bilietų kainas – teisinga kryptis. Tačiau šis sprendimas yra dalinis. Daugiausia 18 eurų ekologinis lėktuvo bilieto mokestis, kurį Prancūzija ketina įvesti ateityje ir kurį S.Schulze iškelia pavyzdžiu, yra pasityčiojimas.
Tai nieko nepakeis. Reikia didesnio masto sprendimo. Jis apima žibalo apdėjimą dideliu mokesčiu ir kitų keliavimo būdų atleidimą nuo mokesčių. Kelionės geležinkeliu turi būti ne tik pigesnės, bet ir patrauklesnės. O viskas prasideda nuo skirtingų bilietų rezervavimo sistemų Europoje, greitojo susisiekimo geležinkelio linijų trūkumo, ir baigiasi tuo, kad Vokietijos geležinkelio įmonė „Deutsche Bahn AG“ (DB) panaikino naktines keliones. Tad kas norės važiuoti traukiniu atostogauti?
„Mitteldeutsche Zeitung“ komentuoja: „Kai skrendi lėktuvu, žalingiausia aplinkai susisiekimo priemone, nematyti vadinamojo Gretos efekto (Greta Thunberg, populiari Švedijos aplinkosaugos aktyvistė. – Red.). Kaip tik priešingai. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ tikisi 2019 metais padidinti bilietų rezervavimo kainą 4 procentais. Patirtis rodo, kad žmonės savanoriškai nepasiduoda. Pakeisti elgseną galima tik kertant per kišenę“.
„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu. Kol taip yra, turime siekti tik vieno tikslo, susijusio su klimato politika: turime mažiau skraidyti. Iš esmės yra tik du būdai, kaip tai pasiekti. Pirmasis yra draudimai ir apribojimai – aplinkai tai būtų efektyviausia priemonė, bet ją įgyvendinti politiniu lygmeniu bus imamasi tik tada, kai vanduo sieks kaklą. Kitas būdas yra kainų reguliavimas“.
Tuo tarpu dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pastebi: „Svarbus yra aiškus signalas – privačių asmenų ir įmonių elgesys turi savo kainą. Reikia baigti su subsidijomis iškastiniam kurui ir žibalo mokesčio atsisakymu. Avialinijos, palyginti su geležinkeliais ir autobusais, yra palankesnėje padėtyje dėl finansavimo apskritai ir finansavimo, gaunamo iš tų, kurie neskraido. Tai ne tik neekologiška – tai antisocialinė politika“.
O „Münchener Merkur“ rašo: „Atrodo, kad vis daugiau žmonių turėtų gėdytis, kad keliaudami lėktuvais nuodija aplinką. Tačiau gėdos jausmo nelydi geri darbai, kaip tik priešingai. Tolimųjų kelionių bilietų ir toliau rezervuojama vis daugiau. Tad suprantama, kad aplinkos ministrė S.Schulze imasi veiksmų ir nori drastiškai padidinti bilietų kainą. Tačiau jos reikalavimas padidinti skrydžių mokesčius nėra klimato gelbėjimo priemonė, o įrankis darbo vietoms bendrovėje „Lufthansa“ ir kitose aviakompanijose likviduoti. Ir taip bus kiekvieną kartą, kai į šiuos mokesčius žmonės numos ranka“.
Kaip jau buvo skelbta, Prancūzijos vyriausybė planuoja įvesti ekologinį lėktuvo bilieto mokestį, kuris sieks iki 18 eurų. Bus apmokestinami visi skrydžiai iš Prancūzijos oro uostų.
Pasak transporto ministrės Elisabeth Borne, nuo 2020 metų ketinama apdėti 1,5 euro bilieto mokesčiu ekonominės klasės keleivius, o verslo klasės keleiviai turės atverti pinigines plačiau. Tikimasi, kad tai leis surinkti apie 182 mln. eurų per metus. Gautus pinigus ketinama investuoti į ekologiškesnio transporto infrastruktūrą, ypač geležinkelius. Ministrė pridūrė, kad apmokestinti žadama tik skrydžius iš šalies, o ne į Prancūziją.
Siekdami sumažinti oro transporto žalingą poveikį aplinkai ir užkirsti kelią klimato kaitai, švedai tokį lėktuvo bilieto mokestį (iki 40 eurų) įvedė dar 2018 metų balandžio mėnesį.
Parengė Leonas Grybauskas
