Nuo išaugusių duonos ir miltų kainų jau pila prakaitas – dėl to kaltas ne tik prastas derlius

Į duonos, miltų, makaronų ir kruopų kainų pokyčius žmonės reaguoja labai jautriai. Tai – būtini produktai, kurių neturi pritrūkti ir pasiturimai, ir skurdžiai gyvenančių žmonių namuose. Žinia nėra palanki – šiuos produktus brangina ne tik sausra.

Duonos neturi pritrūkti ir pasiturimai, ir skurdžiai gyvenančių žmonių namuose.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Duonos neturi pritrūkti ir pasiturimai, ir skurdžiai gyvenančių žmonių namuose.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Tamsi duona per metus vidutiniškai pabrango apie 6 procentus, o šviesios duonos kaina smuktelėjo 4 procentais.<br>D.Umbraso nuotr.
Tamsi duona per metus vidutiniškai pabrango apie 6 procentus, o šviesios duonos kaina smuktelėjo 4 procentais.<br>D.Umbraso nuotr.
 Pagrindinių produktų vidutinės kainos ir jų pokytis per metus. 
 Pagrindinių produktų vidutinės kainos ir jų pokytis per metus. 
Pasak A.Kurganovo, rinkoje yra veiksnių, kurie daro įtaką duonos ir kitų gaminių savikainai.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak A.Kurganovo, rinkoje yra veiksnių, kurie daro įtaką duonos ir kitų gaminių savikainai.<br>D.Umbraso nuotr.
Tamsi duona per metus vidutiniškai pabrango apie 6 procentus, o šviesios duonos kaina smuktelėjo 4 procentais.<br>D.Umbraso nuotr.
Tamsi duona per metus vidutiniškai pabrango apie 6 procentus, o šviesios duonos kaina smuktelėjo 4 procentais.<br>D.Umbraso nuotr.
 Kai kurių miltų kainos per metus pašoko kone ketvirtadaliu. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Kai kurių miltų kainos per metus pašoko kone ketvirtadaliu. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Kai kurių miltų kainos per metus pašoko kone ketvirtadaliu. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Kai kurių miltų kainos per metus pašoko kone ketvirtadaliu. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2019-08-08 13:05, atnaujinta 2019-08-08 16:04

Nuo pernykščio vidurvasario iki šiųmečio ypač smarkiai pabrango daržovės, stiebėsi ir mėsos bei žuvies kainos.

Pastaruoju metu kainų pokyčiai palietė ir tuos gaminius, kurių kainos atrodė beveik nepajudinamos. Tai – miltai ir duona.

Toks yra prasto pernykščio grūdų derliaus atgarsis. Ir ne tik – duonos ir kruopų kainą augina ir augantys atlyginimai.

Tenka mokėti daugiau

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽUIKVC) duomenimis, per metus, palyginti 2018-ųjų vasarą su šiųmete, grūdų produktų gamintojai kainas sukėlė kone 25 proc.

Tai padarė įtaką ir kainoms, kurias už miltus, duoną, kruopas ar dribsnius parduotuvėse moka vartotojai.

Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies kvietinių miltų tonos kaina pernai birželį kainavo apie 296 eurus, šiemet – apie 324 eurus.

Kviečių sėlenos pabrango kone 26 proc. – tonos kaina pakilo nuo 113 iki 142 eurų.

Miežinės kruopos pabrango maždaug 23 proc. – nuo 325 iki 400 eurų už toną. Avižinių dribsnių tonos kaina pakilo nuo 476 iki 564 eurų – maždaug 18,5 proc.

ŽUIKVC duomenimis, kvietinių aukščiausios rūšies miltų kaina parduotuvėse per metus pakilo 23 proc.

Pernai liepą už kilograminę pakuotę vidutiniškai buvo mokama 0,75, dabar – apie 0,9 euro. Ekstra rūšies kvietinių miltų vidutinės kainos šuolis ne toks didelis – jų kilogramo kaina pakilo nuo 0,92 iki 0,98 euro.

Tamsi duona vidutiniškai pabrango apie 6 proc. – nuo 1,88 euro už kilogramą iki 1,99 euro.

O šviesios duonos kaina smuktelėjo 4 procentais – nuo 1,53 iki 1,47 euro, batono – nuo 1,79 iki 1,7 euro.

Brangiausia – darbo jėga

Parduotuvių tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sutiko, kad ir duonos, ir miltų kainų metų pokytis yra akivaizdus.

„Miltų ir jų gaminių kainos pakilo. Priežastis? Visiems kepėjams tenka brangiau mokėti už miltus.

Vis dėlto sąžininga būtų pasakyti, kad ne jie daro didžiausią įtaką gaminių savikainai, o darbo jėga. Ji brangsta daug sparčiau nei žaliavos, tik nėra paprasta tą statistiką gauti.

Apie brangstančią darbo jėgą derybose kalbėjo visi duonos tiekėjai“, – sakė D.Dundulis.

Kepinių savikaina priklauso ir nuo to, kiek automatizuota gamyba.

Tad kuo daugiau reikia rankų darbo, tuo smarkiau atlyginimams tenkančios sąnaudos verčia keisti ir kepinių kainas.

„Žinau, kad ir mūsų pačių duonos kepykloje, esančioje Kėdainiuose, daugiausia išlaidų tenka atlyginimams, o žaliavoms – gerokai mažiau.

Yra ir trečia savikainos dedamoji – tai išlaidos energetikai. Tad jeigu kuri nors iš jų trijų keičiasi, tenka keisti ir gaminių kainas“, – aiškino pašnekovas.

Pasak „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, aukščiausios rūšies miltų kainų didelio pokyčio pirkėjai nepajuto.

„Miltų kainos lentynoje per metus šoktelėjo 4–5 proc., o kai kurių netgi sumažėjo.

Pavyzdžiui, privačiu „Iki“ prekės ženklu pažymėti aukščiausios kokybės kvietiniai miltai atpigo 23 proc.

Šiuos pokyčius rinkoje daugiausia lemia išoriniai aplinkos veiksniai – gamtinės sąlygos ir nuo jų priklausantis grūdų derlingumas.

Dėl tų pačių veiksnių atitinkamai šiek tiek brango ir tamsi duona, tačiau kainų skirtumai nėra tokie ryškūs.

Nuolat kalbamės su gamintojais bei tiekėjais ir kartu ieškome kompromiso norėdami nenuvilti pirkėjų, mat jiems kaina – vienas svarbiausių kriterijų“, – kalbėjo B.Čaikauskaitė.

Pridengė didėjanti apyvarta

„Savo kepinių kainas pastarąjį kartą keitėme 2017 metų rugsėjo mėnesį. Tai privertė padaryti ekonominės situacijos pokyčiai, teko juos pabranginti.

Ir dabar rinkoje yra veiksnių, kurie daro įtaką duonos ir kitų gaminių savikainai“, – tvirtino bendrovės „Biržų duona“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.

Už miltus kepykla šiuo metu moka 25–30 procentų brangiau negu prieš metus, tačiau vis dar stengiamasi neperrašyti gaminių kainų.

„Pridengti žaliavų brangimą nėra paprasta. Mus nuo to gelbėja vienintelis dalykas – tai apyvartos augimas ir plėtra. Jeigu to nebūtų, viską būtų tekę pabranginti.

Kol kas nežinia, kaip toliau klostysis situacija žaliavų sektoriuje. Javapjūtė dar tęsiasi.

Kokios bus iš naujo derliaus grūdų sumaltų miltų kainos, paaiškės rugsėjo viduryje. Tad ir žinosime, kokie bus tolesni mūsų veiksmai.

Bet kuriuo atveju nuo kitų metų sausio vėl bus keliama minimali alga, tad visų pokyčių pridengti augančia apyvarta ar pelnu nebepavyks. Juo labiau kad ir to pelno ne kažin kiek“, – sakė A.Kurganovas.

Auga išlaidos už paslaugas

Žaliava, nors ir pabrangusi, sudaro 20–30 proc. duonos savikainos, sakė Rokiškyje veikiančios kepyklos „Lašų duona“ direktorė Iveta Aukštuolienė.

„Šiemet ypač pajutome pašokusias elektros ir dujų kainas – sąskaitos už jas gerokai padidėjo. Tenka kelti ir atlyginimus darbuotojams.

Be to, šiemet ypač pabrango visos aptarnavimo paslaugos, kurių reikia kepykloms, pavyzdžiui, patalpų valymas ir dezinfekavimas, sanitarinės paslaugos“, – priežastis, kurios privertė bendrovę prieš kelis mėnesius perrašyti kepinių kainas, vardijo I.Aukštuolienė.

Jos teigimu, didiesiems duonos kepėjams yra lengviau sumažinti savikainą. Tai, kad atpigo batonas ar kai kurių rūšių duona liudija, kad tam įtaką padarė technologijos.

„Tuomet, kai kepimo procesas yra pilnai automatizuotas, savikaina gerokai sumenksta, – sakė I.Aukštuolienė. – Mes gi esame viena iš senųjų kepyklų, kurioje dar reikia daug rankų darbo. Todėl kainų skirtumo tarp įvairių rūšių duonos pas mus nė negali būti“.

Sausros atgarsis kainoms – nenuginčijamas

Miltų malėjai kalba apie tai, kad pastarieji keleri metai dėl gamtos kaprizų buvo ypatingai sunkūs tiek pasauliniam, tiek Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Pavyzdžiui, 2018-aisiais sausra neigiamai paveikė derlių visoje Europoje, dėl to grūdų supirkimo kainos pakilo iki rekordinių aukštumų – tokių, kokių būta prieš 5-6 metus.

„Tai vis dar turi įtakos ne tik galutinių grūdinių produktų savikainai, bet, pavyzdžiui, ir mėsos pramonei, nes pabrango pašarų gamybai.

Šių metų javų derlius vis dar kertamas – javapjūtė pasiekė šiaurinę Lietuvos dalį. Tačiau gamta nedžiugino ir šiemet, nes daugybei pasėlių pavasarinė kaitra padarė neigiamą poveikį būtent grūdų formavimose stadijoje.

Dėl menko derlingumo ūkininkai patirs nuostolių, o perdirbėjų laukiantis iššūkis – sumažėjusi išeiga, nes grūdai yra gerokai smulkesni nei įprasta. Tad, nepaisant šiemet prognozuojamų kiek žemesnių grūdų supirkimo kainų, ankščiau paminėti veiksniai kartu su nuolat augančiomis energijos ir darbo užmokesčio sąnaudomis gali ir toliau didinti galutinių grūdų produktų kainas“, – sakė vienos iš įmonių atstovas. 

xxx 

Dar mala pernykščius grūdus

Tautvydas Barštys, 

KG Group valdybos pirmininkas 

„Pernai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje grūdų derlius buvo mažesnis. Dėl to pakilo kviečių, taip pat ir miltų kainos. Šis kainų lygis laikysis iki tol, kol grūdų perdirbėjai naudos praėjusių metų derlių.

Naujojo derliaus grūdai bus pradėti naudoti apie spalio mėnesį. Tačiau kainas lemia ir kitos ekonominės priežastys, tokios kaip minimalaus darbo užmokesčio, pakavimo medžiagų kainų kilimas, logistikos kaštų padidėjimas.

Pastebėta, kad šiais metais derliuje dominuoja aukštesnės kokybės grūdai. Rinka dar laukia ženklų, pagal kuriuos toliau formuosis kainos.“

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.