Taigi atvejus, kai deklaracijose nurodomos mažesnės pajamos, tačiau atostogose ir kelionėse išleidžiama daugiau, šiandien nustatyti kur kas paprasčiau.
Nesutapimai deklaracijoje byloja apie šešėlines pajamas
Mokesčių administratorius paskutiniu metu vis dažniau domisi žmonių kelionėmis į užsienį, t. y. fiziniai asmenys keliauja vieni ar su šeimos nariai, tikrinama, ar jie turi atitinkamai tokią sumą pinigų, kurią deklaravo ir išleido atostogų metu. Jeigu žmogaus arba šeimos narių darbo užmokestis ir kitos deklaruotos gaunamos pajamos yra pakankamos metinėje gyventojų pajamų mokesčių deklaracijoje, tuomet viskas gerai.
Pavyzdžiui, jeigu vyras ir žmona kas mėnesį uždirba po tūkstantį eurų, tai automatiškai VMI gali paskaičiuoti, jog ši šeima per metus gauna į rankas 24 tūkst. eurų. Taigi VMI automatiškai gali daryti prielaidą, jog jiems pinigų kelionei tikrai pakanka, jeigu už ją jie sumoka nuo 1 iki 5 tūkstančių eurų.
Tačiau jei žmogaus alga yra minimali ir jis, pavyzdžiui, dirba vienas ir per metus uždirba 5 tūkst. eurų ir daugiau, tačiau kelionei išleidžia 3–5 tūkst. eurų sumą, vadinasi, VMI mato šį nesutapimą ir gali klausti šios šeimos, iš kokių pinigų ji gyvena ir organizuojasi kelionę.
Kelionių agentūros neturi prievolės teikti informacijos apie fizinių asmenų keliones VMI, tačiau 2017-aisiais VMI rinko šiuos duomenis iš keliones organizuojančių įmonių. Šio veiksmo tikslas – prie kiekvieno žmogaus išlaidų pridėti atitinkamą sumą ir patikrinti, ar žmonės neturi šešėlinių pajamų.
Analogiška situacija yra ir su išlaidomis maisto produktams. Kai žmonės už maistą moka grynaisiais, VMI nemato šių fizinio asmens išlaidų.
Tačiau dauguma Lietuvos gyventojų turi prekybos centrų nuolaidų korteles, kuriose kaupiama informacija apie įsigyjamus produktus, taip pat – matoma ir suma, kiek išleidžiama maisto produktams. Taigi VMI kartas nuo karto paprašo informacijos iš prekybos centrų ir tokiu būdu taip pat tikrina, ar žmonės išleidžia tiek lėšų, kiek turi deklaruojamų savo pinigų.
Komandiruotės neturėtų virsti asmeninėmis atostogomis
Kitas klausimas, susijęs su kelionėmis ir dominantis mokesčių administratorių – tai įmonių vadovų arba darbuotojų išvykos į užsienį vasaros metu. Tiksliau, kai įmonė savo apskaitoje tokią išvyką rodo kaip komandiruotę ir ją apskaitoje nurašo prie leidžiamų atskaitymų, nors iš tiesų tai yra asmeninė kelionė.
Taigi VMI visuomet domisi, ar įmonė, pirkdama kelionę, pavyzdžiui, bilietus lėktuvu į tokias valstybes kaip Ispanija, Egiptas, Turkija, Tailandas, turi reikalų su tose šalyse esančiais verslininkais, ar perka kokias nors paslaugas ten.
Pasitaiko atvejų, kai įmonės išsiperka kelionę su „viskas įskaičiuota“ vienai savaitei Ispanijoje ir tai traktuoja kaip susitikimą su verslo partneriais, nors akivaizdu, jog ši išvyka skirta asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne įmonės reikmėms.
Nustatęs tokius atvejus mokesčių adminstratorius apmokestina šias keliones kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, t. y. nuo išleistos sumos skaičiuojamos ir gyventojų pajamų mokestis, ir gyventojų pajamų įmokos.
Verta paminėti tai, jog kai atsirado iSAF, t. y. gaunamų – išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimas mokesčių inspekcijai, mokesčių administratoriui dabar nėra prievolės tiesiogiai kreiptis į kelionių agentūras ir prašyti informacijos apie tam tikrų įmonių kelionių išlaidas.
Taip yra, nes kelionių agentūros, išrašydamos PVM sąskaitas faktūras, jas deklaruoja mokesčių inspekcijai. Taigi VMI gali matyti, kokias keliones perka įmonės iš savo darbo vietos.
Artūras Kapitanovas, auditorius, mokymų įmonės „Count line“ lektorius
