„Anksčiau ir taksistai važiuodavo specialiai į Skaistkalnę alkoholio pirkti dėžėmis, – pasakojo biržietė Jolanta. – Juk nuo Biržų iki Germaniškio–Skaistkalnės tilto vos 20 kilometrų, ir šis verslas buvo daug pelningesnis, negu keleivius vežti. Germaniškio parduotuvėlės iki kovo merdėjo, nes žmogui pereiti per tiltą trunka 3 minutes.“
Pasienio prekybininkai pagrįstai baiminasi, kad Latvijoje smarkiai atpigus stipriajam alkoholiui, tiltas taps gerokai judresnis, ir ne tik Biržų rajone – palei Lietuvos sieną su Latvija gausu parduotuvėlių, kurios kaimynų pusėje atgyja.
Lietuva, patekusi į gerokai mažesnių akcizų ir pigesnių alkoholinių gėrimų apsuptį, įskaitant Lenkiją, Rusijos Kalingrado sritį ir Baltarusiją, žingsniuoja toliau. Mūsų šalyje nuo kovo stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo tarifas didėjo dar 10 procentų. Tad visoje Baltijos alkoholio rinkoje didėja sumaištis.
Nulėkė pirmyn, bet sugrįžo
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės buvo pasiekusios susitarimą iki 2020 metų nuosekliai didintinti alkoholio akcizus, tačiau estai ir vėliau lietuviai procesą paskubino, o uždelsę latviai laimėjo didesnes valstybės biudžeto pajamas. Lietuva drąsiai žengia tolyn,nors kaimynės nusprendė atsitraukti arčiau pradinių pozicijų.
Estija, neapsikentusi dėl smarkiai padidėjusio savo gyventojų ir suomių alkoholinio turizmo į Latviją, nusprendė nuo liepos 25 proc. sumažinti visų alkoholinių gėrimų tarifus. Taip ji grįžo į 2016 metais buvusias pozicijas.
Latviai, atsakydami estams, nuo rugpjūčio sumažino stipriojo alkoholio akcizą 15 proc. kartu panaikindami nuo kovo padidintus šių gėrimų tarifus.
Kaimynai pirmiausia paskaičiuoja
Estai, prieš priimdami sprendimą mažinti akcizus, skaičiavo, jog gyventojams alkoholį perkant Latvijoje, šalis per metus netenka 40 mln. eurų vien stipriųjų gėrimų akcizo pajamų, neskaitant PVM, kuris Estijoje sudaro 20 proc. galutinės kainos.
Pinigai iš Estijos išvežami ir perkant silpnąjį alkoholį, Latvijos degalinėse, nakvynės įstaigose, parduotuvėse, maitinimo, kitų paslaugų įmonėse.
Gegužės pabaigoje, vos paskelbus žinią apie Estijos sprendimą, Latvijos pasienio miestelio Valkos meras Ventas Armandas Krauklis komentavo, kad Estijoje sumažinus akcizus, Latvija negaus beveik 100 mln. eurų.
Jis kalbėjo ne tik apie akcizus, bet ir apie tai, kad turistai čia palieka didžiulius pinigus kitose įmonėse. „Nukentės didelė dalis Latvijos ekonomikos, nes smarkiai sumažėjus smulkiojo verslo pajamų, darbuotojai neteks darbo, kai kurios įmonės bankrutuos“, – kalbėjo jis.
Mero raginimą peržiūrėti šalies akcizų politiką netruko išgirsti Latvijos vyriausybė, ir liepos pabaigoje, estams jau sumažinus akcizus, šalies Saeima nusprendė įstatymą pakeisti skubos tvarka, ir jau nuo rugpjūčio jis įsigaliojo.
Estai tikisi, kad sumažinus alkoholio akcizus, grįš ne tik savi pirkėjai, bet ir turistai iš Suomijos.
Pirmosios dvi savaitės rodo, kad bent iš pradžių viltys pildosi.
Dienraštis „Eesti Paevaleht“ pranešė, jog didžiuosiuose prekybos centruose per pirmąsias dvi savaites po akcizų sumažinimo stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas padidėjo vidutiniškai penktadaliu: „Coop“ –20 proc., „Rimi“ – 24 proc., „Prisma“ – 10–15 procentų.
Silpnųjų alkoholinių gėrimų pardavimas lieka praėjusių metų lygio, bet parduotuvės tai aiškina pernykštės vasaros karščiais. Į akcizų sumažinimą nedelsdamos reagavo ir parduotuvės. „Prisma“ sumažino 300 rūšių stipriųjų alkoholinių kainas, „Coop“ – 800, o „Maxima“ – 50.
Alkoholinių gėrimų akcizas Estijoje 2011–2014 metais buvo kasmet didinamas po 5 proc., 2015 ir 2016 – 15 proc. o 2017 ir 2018 metais – 10 procentų. Nuo šių metų liepos sumažinus akcizo tarifus, jie tapo mažesni nei 2016 metais.
Lietuvoje – santykinai ramu
Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka, jau žinodamas apie estų ir latvių ketinimus, kategoriškai atmetė galimybes reaguoti atitinkamai arba susilaikyti nuo stipriojo alkoholio akcizo didinimo kovą.
Tikėtina, kad į Latviją pajudės daugiau pirkėjų iš Lietuvos, tačiau pagrindinis srautas lieka į Lenkiją, kur dėl mažesnio prekių apmokestinimo jos yra gerokai pigesnės, o štai vyno akcizas Lenkijoje yra 4 kartus mažesnis nei Lietuvoje. Anksčiau pranešta, kad Lietuvos pirkėjai Lenkijoje vien atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis per metus įvairiems pirkiniams išleidžia apie 400 mln. eurų.
Finansų ministras, komentuodamas atsisakymą dalyvauti akcizų kare, teigė, kad 2018 m. akcizų už alkoholinius gėrimus buvo gauta 23,1 mln. eurų daugiau nei 2017 metais. Be to, alkoholio vartojimas šalyje pernai sumažėjo nuo 12,3 litro 2017 metais iki 11,2 litro. Tiesa, tai apskaičiuota pagal alkoholį, įsigytą parduotuvėse ir maitinimo įmonėse.
Tuo metu Vilniaus universitetas, praėjusių metų rudenį atlikęs akcizų tarifų poveikio tyrimą, nustatė, kad dėl akcizų stipriesiems gėrimams didinimo Lietuva pernai galėjo netekti 33–54 mln. eurų (įskaitant pelno maržą ir PVM), ir prognozavo, jog dėl stipriųjų gėrimų akcizo pakėlimo nuo kovo gali netekti 51–78 mln. eurų.
Universiteto docentės Vitos Karpuškienės nuomone, tokiai mažai šaliai kaip Lietuva izoliuota aukštų akcizų politika globalioje ir atviroje aplinkoje neduos laukiamų socialinių ir ekonominių rezultatų, tačiau gali turėti neigiamų padarinių ne tik alkoholio gamybai ir prekybai, bet ir viešojo maitinimo bei turizmo sektoriams. „Peršasi išvada, kad nustatant akcizų tarifus, tikslinga atsižvelgti į kaimyninių šalių vykdomą politiką“, – apibendrina socialinių mokslų daktarė.
Politikų pozicijos išsiskiria
„Tapome apsupti mažus alkoholio akcizus numatančių valstybių. Tai tarsi skatintų lygiuotis į kaimynes, tačiau iš tikrųjų valstybės biudžeto pajamos iš alkoholio akcizų auga.
Įsitraukę į alkoholio akcizų karą pralaimėtume, nes tokios priemonės yra laikinos ir ilguoju laikotarpiu akcizai Baltijos valstybėse susilygins. Verslui taip pat reikalinga stabili mokestinė aplinka“, – svarstė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Jonas Varkalys.
Jis teigia nesutinkąs, kad alkoholizmo problemą Lietuvoje reikia spręsti vien kainų didinimais ir draudimais, nors kainos yra viena pagrindinių priemonių mažinti svaigalų prieinamumą.
Pasak J.Varkalio, dar svarbiau yra šviesti gyventojus, tikslingai dirbti su problemiškomis grupėmis, siekiant žmones grąžinti į aktyvų gyvenimą, mokyti alkoholį vartoti kultūringai, nors su tuo menkai dera smarkiai padidinti akcizų tarifai fermentuotiems gėrimams bei vienodas akcizas degtinei ir tauriesiems gėrimams.
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus įsitikinimu, akcizų padidinimo poveikis Lietuvoje ir šiaip yra išsikvėpęs. Jaunimui visus pastaruosius penketą ar dešimtį metų vartoti alkoholį tapo nemadinga, tad įnirtingai laikytis tokių priemonių, kai kaimynai elgiasi priešingai, neverta, nes nuo to kenčia ir verslas, ir valstybės biudžetas.
„Jeigu nepradėsime mąstyti logiškai, turėsime dar vieną kritinį pasienį – jau dabar daug mūsų šalies gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, po akcizų mažinimo tai pasikartos ir su Latvijos pasieniu. Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?“, – prieš keletą savaičių yra kėlęs klausimą Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Mokslininkai akcizus mažintų
Pagal alkoholio akcizų tarifų lygį Lietuva patenka į aukštus tarifus taikančių šalių grupę – išskyrus alaus tarifą, alkoholis šalyje apmokestinamas daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Vilniaus universiteto mokslininkų liepą paskelbtas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas rodo, kad Lietuvos akcizų politika akivaizdžiai skatina įsigyti gėrimus užsienyje – 2018 m. važiuojančių apsipirkti svetur skaičius išaugo triskart.
Dėl to, pasak tyrėjų, šalies ekonomika praranda dešimtis milijonų eurų, kuriuos būtų galima panaudoti priklausomybės ligomis sergančių žmonių gydymui ir integracijai.
Mokslininkai rekomenduoja tarifus perskaičiuoti ir koreguoti kas dvejus metus, atsižvelgiant ne tik į alkoholio suvartojimo lygį, bet ir į kaimyninių šalių tarifus, pragyvenimo lygį šalyje, girtaujančių asmenų vartojimą konkrečiose gėrimų kategorijose bei vietinę gamybą.
Tyrimo išvadose taip pat nurodoma, kad šiuo metu būtų tikslinga alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų – 14 proc., o vyno tarifą mažinti perpus.
