Reikia pripažinti, kad šalies vadovas, dar nė porai mėnesių neprabėgus nuo inauguracijos, ryžosi daryti tai, ko jo pirmtakė nesiėmė net per 10 metų, – pats siūlo mokesčių pertvarką ir, ko gero, jo idėjos net radikalesnės nei pernai valdančiųjų vykdyta mokestinė reforma.
Verta prisiminti, kad D.Grybauskaitė šią reformą vadino kosmetine, bet pati nieko konkretaus nesiūlė. Iš viso ji vengė kalbėti mokesčių klausimais, nors tai socialiniam ir ekonominiam visuomenės gyvenimui daugiausia įtakos daranti politikos sritis.
Nesunku įspėti, kodėl buvusi šalies vadovė taip elgėsi, – siūlant mokesčių pokyčius tenka prisiimti asmeninę atsakomybę už pasekmes, kurias neišvengiamai prieštaringai vertina visuomenė, nes kai vienos socialinės grupės turi naudos, kitos skaičiuoja praradimus.
Galima sakyti, kad G.Nausėda parodė nemažai drąsos, bet tuoj pat sočiai gavo ir pylos.
Tai nestebina, nes jo siūlymai neatitinka kai kurių visuomenės sluoksnių interesų ir prieštarauja liberaliąja ideologija besiremiančių ekonomistų pažiūroms.
Savaip paradoksalu, kad prezidentu tapusio bankininko G.Nausėdos siūlymus užsipuolė buvę jo kolegos komercinių bankų ekonomistai.
Tiesa, jie kol kas labiausiai kritikavo sumanymą plėsti laisvadienius vaikus auginantiems tėvams, nors tai antrinė idėja, kurią iš tiesų galima pavadinti populistine.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalies vadovas ryžosi tam, apie ką daugelis Lietuvos politikų iki šiol vengia garsiai kalbėti, – esą reikia didinti mokestinę naštą.
Viena vertus, prezidentas siūlo didesnius mokesčius kapitalo prieaugliui bei dividendams ir dar taikyti progresinį tarifą tiek šioms, tiek darbo pajamoms.
Dar neaišku, kokie būtų tarifų dydžiai, bet jau dabar tai kelia didelių ginčų užkulisiuose.
Tačiau progresinis visų pajamų apmokestinimas gali kelti ir ekonominį pavojų. Mat neaišku, ar nenukentės Lietuvos konkurencingumas regione, ar nesumažės užsienio investicijų, ar šalies verslininkai neims ieškoti mokesčių požiūriu patogesnių vietų, kur galėtų perkelti savo kapitalą.
Kita vertus, G.Nausėda įžvelgia biudžeto papildymo galimybių ir lėčiau, negu numačiusi dabartinė valdančioji koalicija, keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bet tai netiesiogiai didintų mokesčius ir nedideles pajamas gaunantiems žmonėms, tiksliau, trukdytų juos mažinti.
Prezidentas siūlo NPD kelti ne 100 eurų (iki 400 eurų), o tik 30. Tai neatitinka valdančiosios koalicijos užmojų Seimo rinkimų metais kartu su minimalios mėnesio algos (MMA) didinimu kelti ir NPD. Tuomet mažiausiai uždirbantys gyventojai labiau pajustų MMA didėjimą.
Žinoma, iš NPD sutaupytomis lėšomis galima sparčiau didinti pensijas, bet tai supriešina tik MMA dydžio pajamas gaunančius darbuotojus ir kitą skurdžiausią šalies gyventojų sluoksnį – pensininkus.
Ekonomikos ekspertai šį prezidento G.Nausėdos pasiūlymą vertina daugmaž palankiai, nes NPD pastaraisiais metais augo gana sparčiai. Premjeras S.Skvernelis irgi nelinkęs šiuo klausimu prieštarauti šalies vadovui ir priminė, kad neformaliai valdantieji jau sutarė kelti NPD mažiau, negu buvo numatyta.
Užtat didžiausio valdančiųjų, ypač valstiečių, pasipriešinimo turbūt sulauks G.Nausėdos idėja mažinti ūkininkams taikomos akcizo dyzeliniams degalams lengvatos dydį.
Ūkininkų organizacijų atstovai, jau pratrūkę pikčiausia kritika, priminė, kad nieko panašaus G.Nausėda nesakė per rinkimų kampaniją ir ragino pirma pasiekti, kad lietuviai gautų tokio pat dydžio tiesiogines išmokas kaip ES senbuvių žemdirbiai, o jau tada kalbėti apie lengvatų mažinimą.
Tiesa, nuolat kartodami šiuos argumentus ūkininkų vardu neretai kalbantys stambieji žemvaldžiai pamiršta paminėti, kad jų samdoma darbo jėga Lietuvoje gerokai pigesnė nei senosiose ES narėse, o ir žemės įsigijimo ar nuomos kaina daug mažesnė.
Degalų akcizo lengvata valstybės biudžetui atsieina per metus 83 mln. eurų.
Tačiau, ko gero, šią lengvatą protingiau būtų mažinti laipsniškai – pavyzdžiui, kasmet po 10 procentų. Nes kai siūloma rėžti perpus, menkai tikėtina, kad valdantieji rinkimų metais ryžtųsi visai susipykti su jų politika ir taip nusivylusiais ūkininkais.
Tai patvirtina ir S.Skvernelio žodžiai, kad žemės ūkis gyvena ne pačius geriausius laikus, todėl esą sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima atsisakyti šios lengvatos.
Ūkininkų balsas kol kas skamba garsiausiai, bet turėtų kilti ir individualia veikla užsiimančių asmenų nepasitenkinimo banga, nes šalies vadovas siūlo naikinti ir jiems suteiktas mokesčių išlygas.
Regis, G.Nausėda nori keisti daugiausia intrigomis grįstą šalies politinę darbotvarkę.
Jo siūloma mokesčių pertvarka sulauks didžiulio pasipriešinimo ir Seimo rinkimų metais sunkiai skinsis kelią, bet sukels smarkias diskusijas visuomenėje ir tai turės didesnį poveikį žmonių gyvenimui nei jo pirmtakės pamėgtas trepsėjimas koja.
