Teismo nurodymas darbdaviui kas mėnesį vyro uždirbamus pinigus pervesti į jo žmonos Marios sąskaitą Lenkijoje sukėlė aistrų.
Vieni tokiu sprendimu pasipiktino, kitų nuomone, panašiai pasielgti turėtų ir daugiau šeimų, kurių vienas iš narių serga įvairiomis priklausomybės formomis.
Teko pastudijuoti įstatymus
Teismas atsižvelgė į dirbančio vyro sutuoktinės skundą, kad jis iššvaisto didžiąją dalį atlyginimo.
Maria pareiškime nurodė, kad 2,7 tūkst. zlotų (620 eurų) kiekvieną mėnesį uždirbantis ir 1,2 tūkst. zlotų (275 eurų) ketvirčio premiją gaunantis vyras algos dieną namo paprastai išvis negrįžta, o po kelių dienų girtavimo parneša tik 400–500 zlotų (91,5–114 eurų).
Moteris į teismą ryžosi kreiptis išstudijavusi šeimos kodeksą, kuriame nurodyta, kad „abu sutuoktiniai įsipareigoja rūpintis šeimos, kurią sukūrė, gerove“.
Lemtinga buvo kodekso 28-oji pastraipa, suteikianti teisę per teismą žmonai arba vyrui perimti dalį arba visą neatsakingo sutuoktinio uždarbį.
Įrodė, kad tebėra šeima
Siekdama teigiamo teismo sprendimo Maria privalėjo pateikti dokumentus ir kaimynų liudijimus, kad ji viena išlaiko šeimą. Be to, buvo reikalingas ir kaimynų bei giminaičių patvirtinimas, kad ji su vyru tebegyvena kartu.
Marios atvejis – pirmas toks. Prieš penkerius metus Poznanės teismas atmetė kitos moters prašymą pervesti vyro algą į jos sąskaitą, nes paaiškėjo, kad viename name gyvenantys sutuoktiniai iš tiesų nebėra šeima, nes kiekvienas valgo ir miega atskirai.
Teismas pasiūlė jaunai moteriai pačiai įsidarbinti, o papildomų pinigų dukrai išlaikyti siekti išsiskyrus ir prisiteisus alimentus.
Antstoliai jau nebesikiša
Apžvalgininkai pastebėjo, kad įstatyme numatyta galimybe perimti visą ar dalį sutuoktinio algos anksčiau pasinaudojo labai mažai moterų.
Jos dažniausiai baimindavosi, kad įsižeidęs dėl tokio pareiškimo sutuoktinis gali panorėti skyrybų, o šeimoje nebebus kam nudirbti vyriškų darbų.
Be to, alimentų išsireikalavimo procesas labai neefektyvus ir lėtas, o katalikiškoje šalyje į skyrybas ilgai buvo žiūrima vien neigiamai.
Nuo bylinėjimosi moteris atbaidydavo ir tai, kad anksčiau teismas dėl algos pervedimo žmonai kreipdavosi ne į darbdavį, o į antstolį, kuris nemažą dalį pinigų pasiimdavo pats.
Panašių bylų daugėja
Dabar teismo procesas vyksta supaprastinta tvarka – tiesiogiai darbdaviui siunčiamas nurodymas pervesti algą dabuotojo žmonai, o už nurodymo nevykdymą skiriamos baudos.
Kaip žiniasklaidai pareiškė mokesčių konsultantas Przemyslawas Hintas, šiuo metu tokios bylos tampa vis dažnesnės, ypač tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių yra susirgęs priklausomybės liga.
Toks algos perėmimas neretai tampa gera terapijos priemone potraukį į azartinius žaidimus, alkoholį ar net narkotikus turinčiam sutuoktiniui.
Tačiau, anot P.Hinto, jeigu santuoka nėra darni, algos perėmimo galimybė gali tapti gąsdinimų arba šantažo priemone, gal netgi paskatinti žmonas neapgalvotai prisiimti brangių paskolų.
