Santykinis skurdas apibrėžiamas per medianą: tie, kas gauna mažiau nei 60 proc. medianos pajamų, gyvena santykiniame skurde. Šis rodiklis nuo 2013 m. augo, o, kaip rodo 2017 m. tyrimo duomenys, 2017-aisiais stabilizavosi.
„2017 m. santykinio skurdo ribą peržengė vaikai iki 17 metų ir senjorai virš 65 metų. Visos kitos grupės santykinai skursta mažiau, – aiškino ministras. – Yra ir trečia grupė, kurie skursta daugiau nei santykinai visa visuomenė. Tai – žmonės su negalia. Tai – didžiulė spręstina problema“.
Anot L.Kukuraičio, lyginant vaikų skurdo rodiklius Baltijos šalyse ir Lenkijoje 2015-2017 m., matyti, kad pas mus vaikų skurdas buvo neadekvačiai didelis. Tačiau ministras žadėjo, kad 2020 m., dėl didinamų vaiko pinigų, pasieksime vaikų skrudo Europoje vidurkį.
Tai pačiais metais, pasak L.Kukuraičio, turėtų būti labiau subalansuotos senjorų pajamos. Tačiau dar 2017-2019 m. jų skurdo lygis išaugo 6,2 proc. Pasak ministro, taip nutiko dėl to, kad bendras pajamų lygis auga sparčiau nei indeksuojamos pensijos.
Jo teigimu, prognozė rodo, kad skurdo rizikos riba auga ir tai vyksta gana sparčiai: po 13 proc. 2017-2018 m. ir 2018-2019 m. laikotarpiais. Pinigine išraiška 2018-2019 m. skurdo riba pakilo 50 eurų. „Žmonių pajamos auga. Atitinkamai kyla ir skurdo rizikos riba“, – Seime kalbėjo L.Kukuraitis.
2018 m. prognozuojamas bendras skurdo rizikos rodiklis nuo 22,9 proc. turėtų kristi daugiau nei 2 proc. „Turint galvoje augančią ekonomiką, tai – žymus pasiekimas santykinio skurdo srityje, – tikino ministras. – Jei 2017 m. turėjome 11,1 proc. absoliutaus skurdo rodiklį, 2018 m. jis būtų apie 6 proc., o 2019 m. – 5 procentai. Tiek mūsų visuomenės turi mažiau pajamų, nei kad reikia išgyventi“.
Kalbant apie labiausiai skurstančias grupes iš dirbančių asmenų, pastebima, kad šeimos, kuriose yra abu tėvai ir jie augina iki dviejų vaikų, uždirba tiek pajamų, kad galėtų gyventi aukščiau santykinės skurdo ribos. Tačiau jei šeimoje yra tik vienas iš suaugusiųjų, šeima, pasak L.Kukuraičio, savaime atsiduria skurde.
„Lygiai tas pats yra su šeimomis, kurios augina tris ir daugiau vaikų, net jei šeimoje yra du suaugę asmenys. Dėl to vaiko pinigai ir papildoma dalis, kuri skirta mažas pajamas turinčioms ir daugiavaikėms šeimoms, padeda šitą skirtumą mažinti ir traukti iš skurdo“, – tikino ministras.
Ministerija paskaičiavo, kokia dalis ant popieriaus uždirbtų pinigų atskaitoma per mokesčius ir kiek netenkama praradus teises į išmokas. L.Kukuraitis aiškino: jei ribinė efektyvi mokesčių norma yra daugiau nei 50 proc., paskatos dirbti – žemos. Lietuvoje minėtas procentas – 38 proc. „Tai rodo, kad bendra situacija Europos lygiu yra nebloga. Mes paskatų nedirbti prasme esame Europos vidurkyje“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Numatė dvi priemones
L.Kukuraitis pabrėžė, kad be rimtų finansinių injekcijų skurdo sumažinti šalyje nepavyks, ypač kalbant apie būtinybę didinti pensijas. Todėl, pasak ministro, už tai atsakomybę turi prisiimti Finansų ministerija. Dėl to Vyriausybėje šiuo metu esą ir kalbamasi.
„Kiek mes iš apačios befinansuotume labiausiai skurstančius ir remtume juos, vien paramos lėšomis nelygybės nesumažinsime. Tam reikia ir tinkamų mokestinių sprendimų, ir taiklaus Europos struktūrinės paramos panaudojimo“, – L.Kukuraitį citavo naujienų agentūra „Elta“.
Pasak L.Kukuraičio, greta pensijų indeksavimo Vyriausybė jau yra numačiusi Seimui siūlyti dvi papildomas priemones.
„Pirma, mažų pensijų didinimas. Taip, kaip mes turėjome dabar, tie, kurie, turintys stažą, gauna mažas pensijas, mažesnes negu minimalus vartojimo poreikio dydis, kas atitinka absoliutaus skurdo ribą, kad jų pensijos būtų ne mažesnės negu 95 proc. šios ribos. Mes kitiems metams atnešime 100 proc. ribą, ir tai bus geras standartas, kad tie žmonės, kurie dirbo, kurie turi stažą, kad jie gautų ne mažesnę pensiją negu absoliutaus skurdo riba. Tai palies dešimtis tūkstančių pensininkų“, – sakė L.Kukuraitis.
Antroji papildoma priemonė lies šalpos pensijas.
