„Išorinis šokas bus. Nežinia, kiek stiprus, bet bus. Tokiame kontekste reikia ne susiveržti diržus, ne didinti mokesčius, ne galvoti, kur apkarpyti išlaidas, bet vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką: padidinti išlaidas, sumažinti mokesčius, agresyviau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad tie, kurie dirba ir gauna mažesnį atlyginimą, išliktų darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Milijardas eurų – tiek, N.Mačiulio teigimu, dėl mokesčių vengimo nesurenkama pridėtinės vertės mokesčio. „Tai – milžiniški pinigai. Dabar dėl 100 mln. eurų (tokios vertės socialinių išlaidų paketą teikia prezidentas Gitanas Nausėda – red. past.) bando sugriauti visą mokesčių reformą. Žiūrėkime į šešėlinę ekonomiką – ten surinkti daug didesnius pinigus yra didesnės galimybės nekeliant jokių mokesčių“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Anot jo, galima pasiekti daugelį socialinių tikslų, bet tam nereikia lėtinti NPD didinimo, nereikia kelti mokesčių dirbantiesiems legaliai ir mokantiesiems mokesčius. Užtenka atsisukti į mokesčių vengimo atvejus, pradėti įgyvendinti viešojo sektoriaus optimizavimo struktūrines reformas.
Tačiau valdžia, ekonomisto teigimu, kalba tik apie tai, kaip reikia paimti iš tų, kurie moka didesnius mokesčius, ir duoti tiems, kurie neturi.
N.Mačiulis kritikavo ir siūlymą apmokestinti indėlius ar paskolas. „Tokia praktika kone unikali ES. Tokiais eksperimentais bandome kišti pagalį į ratus, kai neigiama išorinė ekonominė aplinka“, – sakė jis.
Nieko panašaus, kaip 2008-aisiais
Kalbėdamas apie ūkio perspektyvas ekonomistas teigė, kad kol kas situacija nėra labai dramatiška, tačiau Lietuvos ekonomika – labai atvira: daugiau nei 90 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sudaro prekių ir paslaugų eksportas.
„Vadinasi, ne tai, ką mes čia darome, o tai, kas vyksta mūsų eksporto rinkose, yra lemiamas veiksnys. O mes apie 12 proc. visų prekių eksportuojame į Vokietiją – tai didžiausia mūsų eksporto rinka. Vokietijos pramonė – recesijoje, automobilių pramonė – tokios prastos būklės, kaip kad buvo 2009 metais. Tiesa, kol kas tai mūsų niekaip nepaveikė“, – ramino banko atstovas.
Neigiamą poveikį turi prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, jau dabar įsigali nacionalistinės protekcionistinės idėjos, kurios turi neigiamą poveikį investicijoms. Pastebima, kad vengiama investuoti į gamybos plėtrą, į naujus pajėgumus, norima taupyti ir dėti pinigus į pačią saugiausią vietą.
„Jei toliau įtampa tarp JAV ir Kinijos didės, jei JAV ir toliau įsivels į ginčus su ES, perspektyvos bus labai niūrios ir ateinančio dešimtmečio pradžia neatrodo visai gerai.
Tačiau mums svarbus vienas apsektas: 2008 m. Lietuvos ekonomika buvo labai išbalansuota, buvo didžiulis užsienio prekybos deficitas, gyventojai, įmonės neturėjo pakankamai santaupų, buvo netvariai išaugusi skolų našta, pūtėsi nekilnojamojo turto, vartojimo burbulai – buvome visiškai atitrūkę nuo galimybių. Dabar nieko panašaus nėra, Lietuva gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams“, – komentavo N.Mačiulis.