„Turime pačią pigiausią šildymo sezono pradžią. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ir šildymo sezonas bus vienas pigiausių istorijoje“, – kalbėjo energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Šiais metais, anot jo, neįtikėtinai mažos dujų kainos – 11-12 eurų už megavatvalandę. O ir biokurų kainų kritimas šiemet seniai matytas – vidutiniškai apie 30 procentų.
Pradeda šildyti paskutinis miestas
Šiandien, spalio 7-ąją, šildymo sezoną pradėjo paskutinis miestas – radiatoriai ims šilti uostamiesčio daugiabučiuose. Prieš kelias dienas, ketvirtadienį, spalio 3-ąją, šildymo sezonas pradėtas Kaune bei Alytuje, Vilniuje – tai įvyko spalio 1 dieną, Šiauliuose – rugsėjo 25 dieną, Panevėžyje – rugsėjo 23 dieną.
Teigiama, kad šį sezoną už šilumą mokėsime mažiau. Pavyzdžiui, sostinėje šildymas kainuos 8,5 proc. pigiau nei pernai: 2019–2020 m. šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniaus gyventojams bus apie 5,06 ct/kWh mažesnė nei 2018–2019 metais.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patikino, kad naujasis sezonas bus pigiausias per pastaruosius 20 metų, o, palyginti su 2012-aisiais, kainos bus nukritusios kone 45 procentais.
Būtent šiemet pavasarį gerokai smigusios biokuro kainos to ir leidžia tikėtis. Liepą tona naftos ekvivalento (tne) vidutiniškai kainavo 156,11 euro – ketvirtadaliu mažiau nei 2018–2019 metų žiemą (209,19 euro). Šilumos gamintojai skubėjo tuo pasinaudoti ir jau per liepą buvo užsitikrinę apie pusę visam sezonui reikalingo biokuro.
„Gera žinia ta, kad mūsų pagrindinis kuras yra biokuras, apie 70 proc. šilumos gaminama iš biokuro, o jis šiais metais labai atpigo – 25-30 procentų vidutiniškai. Kadangi įmonės jau nusipirko jo visam šildymo sezonui, jis turės svarbią įtaką šilumos kainoms“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Skiriasi tris kartus
Tačiau skirtinguose miestuose šilumos kaina skiriasi iki beveik 3 kartų. Mažiausiai už šilumą mokės Utenos gyventojai. Ta pati kilovatvalandė Biržuose kainuos du su puse karto daugiau. Nes Biržų katilinė gali deginti tik biokuro granules, o ne gerokai pigesnes biokuro skiedras.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Lukoševičius skaičiavo, kad sovietiniais laikais statytame tipiniame daugiabutyje 60 kv. m bute gyvenantys žmonės šį šildymo sezoną mokės vidutiniškai 7 eurais mažiau nei pernai. Jei 2018-2019 m. sezoną mokėta 67,3 euro per mėnesį, šį sezoną tai turėtų būti 60,4 euro.
Naujos statybos ar renovuotame tokio pat ploto bute gyvenantys žmonės šį šildymo sezoną mokės vidutiniškai po 26,4 euro, kai ankstesnį sezoną už šilumą per mėnesį atseikėdavo 28,3 euro.
Vidutinė šilumos kaina su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiu pernai kainavo 5,9 cento už kilovatvalandę, tai dabar ji – 5,3 cento.
Grįš bumerangu
Vis dėlto Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė įspėjo, kad šiandien džiuginančios mažesnės biokuro kainos po kurio laiko gali grįžti bumerangu.
„Prekiaujant už savikainą ar netgi mažiau biokuro kaina netvari, nepadengia investicijų poreikio. O šiame sektoriuje jos būtinos: technika brangi, ją reikia naujinti, reikia žmonių, kurie geba ja naudotis, tuos darbuotojus išlaikyti. Dabar biokuro kaina labai palanki vartotojams, tačiau jei tokia situacija užsitęs, dalies biokuro gamybos ir tiekimo įmonių rinkoje neliks jau kitą sezoną. Galiausiai dėl mažesnės konkurencijos kaina vartotojams pakils“, – aiškino V.Gaubytė.
Šilumininkai primena, kad dabartines rekordiškai mažų šilumos kainų prognozes galėtų smarkiai pakoreguoti šalčiai.
„Jei žiema būtų labai šalta ir biokuro poreikis šokteltų 20 proc., biokuro gamintojams tai būtų išsigelbėjimas“, – sakė „Baltpool“ prekybos vadovas V.Jonutis.
Sanitariniai valymai Baltarusijoje
Šiais metais išskirtinai dideli iš Baltarusijos įvežamo biokuro kiekiai – jie dukart viršija 2017 m. buvusias apimtis ir gali sudaryti pusę viso Lietuvos poreikio. Taip yra, nes Baltarusijoje vyksta sanitariniai kirtimai – miškus užpuolė vabzdžiai, o vienintelis būdas nuo jų gelbėtis – ištisai kirsti miškus.
„Neįsivaizduoju, kiek plėsis Baltarusijos biokuro kiekiai. Gali būti, kad tai išstums atskiras verslo grupes apskritai, nes medienos iš Baltarusijos kaina bus mažesnė. Dėl to kai kuriuos biokuro gamintojus šiais metais gali išstumti iš rinkos“, – prognozavo V.Jonutis.
Jo skaičiavimais, medienos kainos sumažėjusios 30-40 proc. Taip yra dėl to, kad dėl šiltų žiemų miškuose neišmiršta kenkėjai, todėl prisieina kirsti ištisus miškus.
„Mes nesugebame pagaminti už tokią kainą, už kurią gali atvežti baltarusiškas medienos pramonės atliekas. Importas iš Baltarusijos tik didėja. Mūsų laukia iššūkiai konkuruojant su šia rinka ir dėl mažėsiančio biokuro poreikio ateityje. Biokuro gamintojų Lietuvoje laukia labai miglota ateitis“, – kalbėjo vienos didžiausių Lietuvos biokuro gamybos ir tiekimo įmonės „Pusbroliai“ direktorius Gintautas Juška.
Anot jo, Baltarusijoje aktyvi medienos pramonė, todėl natūraliai ten sukaupiama daugiau medienos atraižų. Kadangi šioje šalyje nėra taip, kaip Lietuvoje išvystytas biokuro panaudojimas, atliekos, kurios Baltarusijoje bevertės, keliauja į Lietuvą. O vardant to, kad konkuruotų su Baltarusija, „Pusbroliai“ biokurą parduoda už mažesnę kainą nei savikaina.
G.Juškai nerimo kelia ir neilgai trukus pradėsiančios veikti atliekų deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune. Mat ne šildymo sezono metu biokuro gali visiškai neprireikti, o šildymo sezono metu jo gali reikėti ir dukart daugiau. Anot biokuro tiekėjo, vien Vilniui per parą gali reikėti 160 sunkvežimių biokuro, o tai – penkių aukštų namo dydžio krūva.
