Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis naujausių siūlymų nekomentuoja. Finansų ministras Vilius Šapoka tai vadina nežymiais pakeitimais, kurių reikia norint įgyvendinti valdžios duotus įsipareigojimus: algų didinimui viešajam sektoriui, pensijų spartesniam indeksavimui, vaiko pinigams.
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis, „Žinių radijuje“ komentuodamas siūlymus, pirmiausia priminė mūsų atotrūkį nuo estų biudžeto dydžio. Tai – 2 mlrd. eurų.
„Kas yra 8 mln. eurų (tiek tikimasi surinkti iš NT mokesčio – red. past.) nuo 2 mlrd. eurų? Pasimestumėte skaičiuose po kablelio. Santykinai tai – niekingas pokytis“, – kritikavo R.Kuodis.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvai NT mokesčio reikia ir reikia gana masinio dėl vienos paprastos priežasties. Lietuviai, ekonomisto žodžiais tariant, mėgsta neįtikėtinai kvailą posakį – turtas valgyti neprašo.
„Ekonomikoje nėra tokios sąvokos – viskas turi alternatyvinius kaštus. NT mokesčio reikia vien tam, kad miestų centruose nebūtų dilgėlėmis apaugusių lūšnų, kuriose gyvena pijokai. Jie nesusimąstys, kad galima tą namą parduoti ir vietoje jo pastatyti dangoraižį, kuris visuomenei duos daugiau naudos, – kalbėjo R.Kuodis. – NT mokesčiai paskatina žmones galvoti, ką daryti su turtu. Be to, NT mokestis – iš principo mokestis už infrastruktūros kūrimą“.
Apgausime tik save
R.Kuodžiui kyla klausimų, kaip apskaičiuojamas akcizų didinimo poveikis. „Galbūt žmonės tuos pinigus, kuriuos skirs didesniems akcizams, skirtų kitoms prekėms. Galbūt pervertiname šio žingsnio poveikį biudžetui. Jau nekalbant apie tai, kad akcizų poveikis derinamas su kaimynais, o mes beatodairiškai darome kažką savo, unikalaus“, – sakė R.Kuodis.
Jis priminė Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos programines kalbas – esą nuo 1995 metų mūsų galimybės nusipirkti butelį alkoholio padidėjo penkis kartus.
„Suprask, mums, pasitelkiant akcizų politiką, reikėtų atstatyti 1995 m. būseną. Įsivaizduokite, kokio dydžio turėtų būti akcizai. Akivaizdu, kad tai kvaila. Gali susikurti iliuziją, kad kažką padarei – Lietuvoje niekas nebeperka alkoholio, bet bus masiniai srautai iš Lenkijos ir Latvijos, – kritikos negailėjo ekonomistas. -
Trūksta elementarios ūkininkiškos logikos, kad kurtume tokias politikas. Negalima užsispirti ir šerti kaimynų vien dėl to, kad nori parodyti, jog kovoji prieš alkoholį. Su akcizų politika galima prisižaisti. Apgausime tik save – suvartojimas bus didesnis nei pardavimai vidaus rinkoje“.
40 išimčių
Korporacijos „Matininkai“ vadovui Kęstučiui Kristinaičiui siūlomas NT mokestis užkliuvo dėl to, kad susikoncentruota į labai nedidelės grupės apmokestinimą.
Anot K.Kristinaičio, jie siūlo įvesti vieningą NT mokestį, kad nebūtų to, kaip dabar – atskiro NT ir atskiro žemės mokesčio. Tuo pačiu, „Matininkų“ vadovo įsitikinimu, reikėtų naikinti šiuose įstatymuose įrašytas išimtis, kurių NT įstatyme yra 27-ios, o Žemės įstatyme – 13.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tarp išimčių – ir valstybės valdomas ne vieno milijardo vertės turtas. „Čia yra klondaikas, iš kur galima paimti pinigus. Gal įvedus NT mokestį prasidėtų efektyvus valdymas, – svarstė K.Kristinaitis. – Žiauriu, kas daroma su tuo turtu, tuo tarpu kalbama apie dar vieną mokestį“.
Tik penkios dienos
Naujienų agentūros BNS verslo naujienų redaktoriui Šarūnui Sabaičiui užkliuvo tai, kad Finansų ministerija deryboms, nuomonės pareiškimui davė vos penkias dienas. „Kalbant apie mokesčius tai – nenormalu. Ministerija tikriausiai per savaitgalį jas įvertins, nes kitą antradienį jau teikiamas biudžetas“, – sakė Š.Sabaitis, kurio manymu tokią skubą lemia tai, jog spalio viduryje turi būti pateiktas biudžetas.
„Viskas daroma arba paslapčiomis, arba apgraibomis, arba degančiomis rankomis. Toks jausmas, kad prezidentui Gitanui Nausėdai prabilus apie gerovės valstybę visi pradėjo ieškoti būdų, kaip tą gerovės valstybę sukurti“, – ironizavo Š.Sabaitis.
Tuo metu finansų ministras V.Šapoka tikino, kad visi pakeitimai – gerai pasverti, o diskusija dėl jų tęsis iki metų pabaigos.
