Puikiausias to įrodymas – Finansų ministerijos parengtas mokesčių keitimo paketas.
Beveik prieš trejus metus stoję prie valdžios vairo valstiečiai dievagojosi – ko jau ko, o jokios skubos nebus – visi mokesčių pakeitimai bus priimami likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo, kaip ir numato įstatymai.
Tačiau politikams nėra nieko lengviau kaip pamiršti pažadus. Dar 2016-aisiais kartu su biudžetu buvo prastumti drastiški akcizai alkoholiui, kurie įsigaliojo nuo kitų metų kovo.
Dabar V.Šapokos vadovaujama ministerija parengė visą šūsnį pataisų – nuo akcizų didinimo iki nekilnojamojo turto mokesčio vidutiniokams – ir paskelbė neva siūlanti jas derinti su visuomene.
Kai kurie ekspertai, pirmadienį vakare gavę šiuos projektus, susigriebė už galvų, nes laiko teikti pasiūlymus ministerija paliko vos kelias dienas.
Tarsi nebuvo įmanoma panašių projektų pateikti viešai svarstyti metų pradžioje arba pavasarį.
Kas čia dedasi – gal krizė jau galanda dantis arba koks nors finansinis asteroidas pramušė valstybės ižde sunkiai užlopomą skylę?
Nieko panašaus.
Anot mokesčių eksperto M.Dubnikovo, tiesiog valdantieji neriasi iš kailio norėdami surinkti papildomus daugiau nei 100 mln. eurų, kuriuos kitais metais vaiko pinigų ar panašių išmokų pavidalu padalytų rinkėjams.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) augtų lėčiau, nei valdžia įsipareigojo pernai. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiau uždirbantiems nuo tam tikros sumos būtų nebe 27, bet 32 proc.
Taip tikimasi sugraibyti 78 mln. eurų. Dar 53,5 milijono pridėtų padidinti akcizai stipriajam alkoholiui, degalams, kaitinamajam tabakui.
Nuo 220 tūkst. iki vos 100 tūkst. nuleidus kartelę, nuo kurios reikėtų mokėti už nekilnojamąjį turtą, planuojama gauti 8 mln. eurų.
Dar turėtų prisidėti ir Prezidentūra, užsimojusi 35 tūkst. eurų viršijančiai metinių pajamų daliai taikyti nebe 15, o 20 proc. GPM ar kitokio mokesčio tarifą. O Aplinkos ministerija buria mokestį dyzeliniams automobiliams.
Nebloga rudeninė puokštė, kurią spjovus į visus įsipareigojimus siekiama prastumti kartu su biudžeto projektu, kad pataisos įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio.
Bent kiek prakutę verslininkai ar specialistai, būstą už paskolą didmiesčiuose įsigijusios šeimos ir visi vairuotojai privalės susimokėti, o, pavyzdžiui, lengvatomis aptekusiems ūkininkams dyzelinas brangtų kur kas mažiau, nei siūlė Prezidentūra.
„Niekas ten valdžioje nėra labai suinteresuotas struktūrinių problemų sprendimu, visi žiūri, kokių politinių taškų kokie pasiūlymai duos“, – taip projektus įvardijo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis.
Negi tikrai nėra kitų pajamų šaltinių, kaip tik dar sykį skalpuoti tiek gyventojus, tiek verslininkus? Žinoma, yra.
Anot Laisvosios rinkos instituto, vien optimizavus švietimo sistemą galima sutaupyti apie 150 mln. eurų, ką jau kalbėti apie viešuosius pirkimus, per kuriuos, kaip spėjama, kasmet gali būti iššvaistoma net iki milijardo.
Vien pridėtinės vertės mokesčio, Europos Komisijos vertinimais, Lietuva surenka milijardu eurų mažiau, nei turėtų.
Bet pažaboti korupciją ir šešėlį, valstybės valdymo aparatą daryti efektyvesnį yra nepalyginti sunkiau nei didinti mokesčius.
Yra dar viena galimybė – skolintis. Daugelis patikimomis laikomų valstybių (o Lietuva investuotojų akyse irgi yra tokia) kaip tik mažina mokesčių naštą ir leidžia obligacijas, kurias platina už neigiamas palūkanas. Skolintojai jau ne sykį sutiko už jas primokėti ir mūsų šaliai.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto N.Mačiulio, lėtėjant kitų šalių, o atitinkamai ir Lietuvos ekonomikai tai būtų ideali išeitis, ypač dabar, kai pinigai iš esmės nieko nekainuoja.
Neskausmingai padidinus biudžeto deficitą įmanoma ne tik nekelti, bet dar ir apkarpyti mokesčius, kad verslas ir gyventojai lengviau kvėpuotų lėtesnio ekonomikos augimo ciklo metu.
Jeigu bus palaiminti Finansų ministerijos siūlymai, nutiks priešingai.
Negana to, Lietuva investuotojams taps dar mažiau patraukli nei kitos regiono valstybės.
Nors pernai paskelbus „milijardo milijonui“ dalybas buvo iškeltas tikslas tapti konkurencingiausiems iš Baltijos šalių.
Tačiau dar smarkiau apmokestinę kapitalą ir nesumažinę tiek, kiek pažadėta, su darbo santykiais susijusių mokesčių, apie tai galėsime tik pasvajoti.
Juolab kad kaip rodo Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas, kaimynai nesnaudžia: Lietuva per metus pasilypėjo viena pozicija iki 39 vietos (iš 141 valstybių), bet tiek pat pasistūmėjo latviai (41 vieta) ir estai (31 vieta).
„Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus rinkos paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos silpnėjimu. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra labai žalinga ekonominė politika“, – rėžė ekonomistas N.Mačiulis.
Vargu ar galima tiksliau apibūdinti pastaruosius valdžios mėginimus pasipinigauti.
