Didesni akcizai degalams, degtinei, kaitinamajam tabakui. Daugiau gyventojų prislėgsiantis nekilnojamojo turto mokestis. Lėčiau augsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gaunantiems didesnes pajamas.
Tokie Finansų ministerijos siūlymai iškėlė klausimą – negi Vyriausybė galutinai laidoja pernai skambiai pradėtą mokesčių reformą?
Konkurencija. „Pernai įvykdyti kosmetiniai mokesčių pakeitimai, bet buvo pabrėžtas vienas konceptualus dalykas – Lietuva turi būti patraukliausia verslui iš visų Baltijos valstybių.
Bet dabartiniai projektai rodo, kad tokio tikslo jau nebeliko“, – teigė mokesčių analitikas Marius Dubnikovas.
Mat Finansų ministerija pritarė Seime svarstomam pasiūlymui, kad kitąmet uždirbsiantys daugiau negu 84 vidutinius atlyginimus nuo šią sumą viršijančių pajamų turėtų mokėti nebe 27 proc., o 32 proc. GPM, taip pat siekiama lėčiau didinti NPD. Planuojama, kad tai valstybei duotų 78 mln. eurų papildomų pajamų.
Prezidentūra taip pat įspėjo teiksianti pasiūlymą, kad pajamoms, kurios per metus viršys 35 tūkst. eurų, būtų taikomas nebe 15, o 20 proc. GPM tarifas.
„Tai yra papildomas kapitalo apmokestinimas. Juk net ir šiuo metu įmonės savininkas, norintis išsiimti iš verslo tūkstantį eurų, Lietuvoje turi sumokėti valstybei 270 eurų, nors Latvijoje ir Estijoje tai kainuoja 200 eurų. Pakeitus tarifus pas mus susidarys iš viso 320 eurų, tai kokia čia konkurencija su kaimynais?
Aišku, didinti kapitalo apmokestinimą galima, tačiau, kaip ir buvo žadėta, tik atitinkamai mažinant su darbo santykiais susijusius mokesčius.
Dabar einama priešingu keliu – GPM tarifus norima pakelti, o NPD vietoj numatytų 400 eurų padaryti tiktai 350 eurų. Gal tuomet dar ir „Sodros“ įmokų „lubas“ reikėtų panaikinti?“ – piktinosi M.Dubnikovas.
Būstas. Pagal Finansų ministerijos užmačias, kitąmet bus išplėsta gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto mokesčio bazė – siūloma, kad jis būtų mokamas ne nuo 220 tūkst. eurų kaip iki šiol, o nuo 100 tūkst. eurų būsto vertės.
„Iki šiol skelbusi, kad nekilnojamojo turto mokestis – turtuoliams ir milijonieriams, dabar valdžia apmokestins šeimas, nusipirkusias didesnį ar naujesnį butą bet kuriame iš didžiųjų šalies miestų.
Beje, ir patį butą už 100 tūkst. eurų įsigyti kainuos daug brangiau, jeigu bus priimtas „bankų“, o iš tikrųjų – paskolų gavėjų mokestis. Apie tai, kad jam pritars, kalba vis daugiau valdančiųjų“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
Anot Finansų ministerijos, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
Įvertinimas. Anot I.Valeškaitės, mokesčių didinti nė nereikėtų, jeigu valdžia pasikapstytų savo dirvonuose – švietimo sistemos optimizavimas leistų sutaupyti bent 150 mln. eurų per metus, bendrųjų valstybės paslaugų efektyvesnis teikimas – dar 100 mln. eurų.
„Net nepardavus valstybės turto, o vos 10 proc. sumažinus jo išlaikymo sąnaudas biudžete liktų papildomi 20 mln. eurų kasmet. Bet norint sutaupyti valstybės išlaidų reikia dirbti“, – sakė instituto ekspertė.
M.Dubnikovo nuomone, tokiais projektais, jei jie bus įgyvendinti, valdžia paprasčiausiai siekia įsiteikti kai kuriems visuomenės sluoksniams.
„Nori surinkti 100 mln. eurų ir padalyti juos vaiko pinigų pavidalu, kad nupirktų dalį rinkėjų, beje, daugiausia gyvenančių ne miestuose. Juk miestiečius norima nubausti nekilnojamojo turto mokesčiu, būtent didmiesčiuose išmokama ir daugiausia dividendų, kuriuos ketinama labiau apmokestinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis delfi.lt aiškino, kad tokie pakeitimai yra išvis žalingi, nes lėčiau augant ekonomikai kitos valstybės – Vokietija, Olandija arba Švedija – kaip tik nutarė mažinti mokesčius ir skolintis už neigiamas palūkanas.
„Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos silpnėjimu, užuot pasinaudojus galimybe pasiimti nemokamus pinigus, kai tau dar kažkas primoka.
Man tai visiškai nesuvokiamas reiškinys.
Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra labai žalinga ekonominė politika“, – sakė ekonomistas.
Surinktų milijonus
Dėl padidėjusių akcizų, Finansų ministerijos skaičiavimais, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, litro dyzelino (taip pat ir skirto ūkininkams) – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų būtų gauta 53,5 mln. eurų.
Taip pat siūloma pakeitimų, susijusių su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei, – padidinti jos vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Ir toliau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės, tačiau jų biudžetams tai galėtų duoti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Finansų ministerija taip pat siūlo padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,5 minimalios mėnesio algos.
Taip siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas GPM ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais ir didėtų darbuotojų socialinės garantijos. Tam jau seniai priešinasi vežėjų įmonių vadovai.
