Nors Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskritims Andrius Cechanavičius antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje siūlė politikams neskubėti priimti tokio sprendimo, kuris jau vadinamas diskriminaciniu, į siūlymą nebuvo atsižvelgta.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikučių tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune, teks už vaiko ugdymą kasdien atseikėti po 9,20 euro.
Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau.
Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, o tai reiškia, kad jų mokamas pajamų mokestis pasiekia Kauno savivaldybės biudžetą, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek moka dabar – 0,58 euro.
Likusią ugdymo kainą ir toliau dengs Kauno miesto savivaldybė.
Tačiau bet kokiu atveju greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose, er mėnesį – po 60-70 eurų.
Opozicijos atstovai, balsavę prieš tokio sprendimo priėmimą, atvirai kalbėjo, kad tai tėra į finansinį šantažą panašus kelias įtikinti Kauno rajono gyventojus kuo greičiau pasisakyti už dalies jo teritorijų prijungimą prie Kauno miesto.
ELTA primena, kad pagal rugsėjo 10-ąją miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimtą sprendimą Vyriausybei pasiūlyta surengti ketinamų prijungti 99 rajono kaimų ir miestelių gyventojų apklausą.
Tačiau prieštaraudami tokiam prijungimui peticijoje, kuri praėjusią savaitę įteikta vidaus reikalų ministrei, savo parašus padėjo apie 26 tūkst. Kauno rajono gyventojų.
Vyriausybės atstovo A.Cechanavičiaus argumentai dėl atidėjimo sprendimo apmokestinti „svetimų“ vaikų tėvus buvo tokie: „Kadangi sprendimo projektas rengtas tik atsižvelgiant į Švietimo ir Vietos savivaldos įstatymus, būtų teisinga jį išnagrinėti ir per Vaiko teisių pagrindų įstatymo prizmę. Juolab kad ir teismas yra pasisakęs, jog negali būti vaikų įstaigose nevienodų apmokėjimų.“
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Baltaduonytės, savivaldybė kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui darželyje skiria iki 350 eurų, nes nepakanka valstybės ir specialiųjų lėšų tam, kad būtų sudarytos optimalios ugdymo sąlygos Kauno vaikų darželiuose.
„Eilės didelės, nors kai kuriuose darželiuose yra viena kita laisva vieta. Ir tos sutaupytos mūsų lėšos bus skiriamos vaikų ugdymo sąlygoms bei kokybei pagerinti. Mes kalbam ne apie biudžeto papildymą, bet apie miesto darželių atnaujinimą, jų geresnę infrastruktūrą. Niekas nevarys iš ikimokyklinių įstaigų kitų savivaldybių vaikų, tačiau jų tėvai turės mokėti visą ugdymo kainą. Vaikų, kurių abu tėvai ne Kauno miesto gyventojai, Kaune darželius lanko 900, vaikų, kurių vienas iš tėvų deklaravęs mieste gyvenamąją vietą, – apie 4000“, – sakė J. Baltaduonytė.
Miesto meras Visvaldas Matijošaitis į opozicijos priekaištus reagavo tokia replika: „Mes rūpinamės vaikais ir jų tėvais, kas gyvena Kaune. Mes čia nenorim dalies rajono prijungti, ne šios dienos tai diskusija. Ir ką dabar nusprendėm, – ne spaudimas rajonui. Kai jūs miestą valdysite, galėsite sakyti kitaip“.
Kauno miesto savivaldybės taryboje – 41 narys, 33 iš jų priklauso valdančiajai „Vieningo Kauno“ frakcijai, 8 – opozicijai – Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijai. Už sprendimo priėmimą balsavo 28 Kauno politikai, prieš – 8.
Kalbėdama improvizuotoje spaudos konferencijoje valdantiesiems Kauno taryboje oponuojančios frakcijos vadovė Edita Gudišauskienė priminė, kad liko neatsakyta nemažai klausimų, kaip, pavyzdžiui, elgtis tokiu atveju, jei vaiko tėvai nėra išsiskyrę, tačiau gyvena ir dirba skirtingose Lietuvos vietose ar net užsienyje?
Kai mama su vaiku deklaravę gyvenamąją vietą Kaune, vadinasi, vaikas yra Kauno miesto gyventojas, kodėl tuomet jam lengvata nebus taikoma?
Pagaliau, jei vienas iš tėvų deklaravęs mieste gyvenamąją vietą, tai gal miesto biudžetą pasiekiantis jo pajamų mokestis visiškai padengia vaiko ugdymo darželyje išlaidas?
„Prieš porą metų Kauno savivaldybė skelbė, kad išsprendė vaikų darželių vietų problemą, – jų visiems pakanka. Netgi pardavė kelis darželius. Dar yra ir kitų tuščių pastatų, pavyzdžiui, vaikų globos namai Partizanų gatvėje keletą metų nenaudojami, kodėl neįrengus ten darželių? Gyventojų Kaune mažėja, o dabar sakoma, kad vaikams vietų trūksta.
Niekas iš savivaldybės administracijos tiksliai nesuskaičiavo, kiek tikimasi sutaupyti privertus vaikus „iš šalies“ už darželius mokėti daugiau. Bet ir niekam nekyla abejonių, kad visa ši problema eskaluojama tik dėl Kauno rajono nepaklusnumo.
Tačiau mūsų frakcijos nuomone, reikėtų iš viso atšaukti sprendimą dėl jo teritorijos prijungimo, kol centrinė valdžia nėra išnagrinėjusi žiedinių savivaldybių, regionų plėtros bei kitų su tuo, o svarbiausia, su vietos gyventojų gerove, kuri pastaruoju metu deklaruojama kaip visos Lietuvos siekiamybė, susijusių problemų“, – kalbėjo žurnalistams E. Gudišauskienė.
