Tai, premjero Sauliaus Skvernelio žodžiais, priešpaskutinis šios Vyriausybės biudžetas.
Jis parengtas numatant, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Su 2020 m. biudžeto projektu galite susipažinti čia.
„Ateinančių metų biudžetas tikrai yra ir realistinis, ir subalansuotas, ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Didžioji papildomų lėšų dalis yra skirta mažinti skurdą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, tarptautinė ekonominė aplinka prastėja, visos tarptautinės organizacijos mažina prognozes ir įspėja, kad ateityje jos gali būti dar labiau sumažintos, todėl Lietuva taip pat turi atsargiai vertinti savo galimybes.
„Turime užtikrinti stabilumą ir fiskalinę drausmę (...) Toliau kaupsime rezervus, kad atsitikus nenumatytoms situacijoms Lietuva būtų pasirengusi bet kokiems šokams“, – tvirtino V. Šapoka.
Jam antrino ir premjeras po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Jis viliasi, kad pavyks Seimą įtikinti, kad toks biudžetas yra racionalus, subalansuotas.
Pritaria bankų ir prekybos mokesčiams
S.Skvernelis sako, kad Vyriausybė pritars Seime registruotiems valdančiųjų pasiūlymams apmokestinti bankų turtą ir didžiuosius prekybos centrus. Pajamos iš šių mokesčių jau įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.
„Vyriausybė planuoja pritarti. Diskusijos dar nėra baigtos, nes įregistruotiems projektams Seime turime pastabų“, – sakė premjeras.
Jis sutinka, kad Vyriausybė galės dar patobulinti, kad mokestis būtų teisingesnis ir labiau nukreiptas į tuos tikslus, kurių siekiama.
Tuo tarpu finansų ministras V. Šapoka sako, kad diskusijos dėl bankų ir prekybos centrų apmokestinimo dar nebaigtos.
„Kalbant apie Seimo iniciatyvas, galutinis taškas nėra padėtas. Seime yra registruoti siūlymai, iš esmės diskusiją galima pradėti. Bet Seime būtina sušaukti visas suinteresuotas puses“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.
Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projektą Seime registravę valstiečiai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis skaičiuoja, kad jis valstybės biudžetą papildytų apie 32 mln. eurų per metus.
Prekybininkai mokėtų 1 proc. mokestį nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos. jis būtų mokamas tik už gyventojams parduotas prekes.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis įregistravo Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą ir siūlo 0,03 proc. mėnesio tarifu apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą.
Naujų mokesčių kritikai teigia, kad jie atsilieps galutinėms bankų paslaugų bei prekių kainoms.
Pajamos turėtų augti
2020 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus kiek mažesnis nei numatyta šiemet.
Pagal Finansų ministerijos parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektąjį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 9 proc. (955,686 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 8 proc. (940,388 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.
Mažins skurdą
Pasak V. Šapokos, didžioji dalis papildomų išlaidų kitąmet bus skirta socialinės apsaugos sričiai – jai papildomai skirta 761 mln. eurų, o bendros šio sektoriaus išlaidos sieks 6,19 mlrd. eurų.
Socialinės apsaugos srityje kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas. Taip pat numatoma pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį.
Vaiko pinigus didintų iki 60 eurų
Vyriausybė pasiūlė kitąmet iki 60 eurų padidinti vaiko pinigus, tai yra kiek mažiau, nei vasarą sutarė siekti koalicijos sutartį pasirašę valdantieji.
Lyginant su šiais metais, universalioji išmoka vaikui padidės nuo 50 iki 60 eurų, o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 70 iki 100 eurų.
Valdantieji sutarė siekti, kad universalioji išmoka būtų 70 eurų.
„Mes to siekio taip pat neatsisakome, bet nukreipėme savo sprendimus būtent į tą sritį, kurioje padarėme didžiausią proveržį – šeimos, auginančios vaikus, ir šeimos, patiriančios didžiausią socialinę atskirtį“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Universalią išmoką vaikui Lietuvoje šiuo metu gauna apie 508,6 tūkst. vaikų.
Atlyginimai didės
Minimali mėnesio alga (MMA) popieriuje kitąmet didės nuo 555 eurų iki 607 eurų. Darbo užmokestis turėtų didėti ir didžiajai daliai valstybės tarnautojų ir biudžetininkų, įskaitant pedagogus, darželių auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet turėtų augti 8 proc. ir pirmą kartą viršytų darbo užmokesčio augimą, kuris, Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet augs 7,4 procento.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 metais pasieks 374 eurus, o su būtinuoju stažu – 395 eurus.
Nauji mokesčiai – naujos pajamos
Vyriausybė trečiadienį pritarė didesniems akcizams stipriam alkoholiui, dyzelinui, kaitinamojo tabako produktams.
Finansų ministro V.Šapokos teigimu, siūlymų tikslas – didinant akcizų tarifus plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie sveikatinimo tikslų įgyvendinimo.
„Nuo ateinančių metų kovo 1 dienos siūloma didinti akcizus kaitinamojo tabako produktams nuo 68,6 iki 113,2 euro už kilogramą produkto. (...) Prognozuojamos biudžeto pajamų padidėjimas apie 6 mln. eurų per metus, o 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 33 centais“, – posėdyje sakė V. Šapoka.
Siūloma padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemės ūkio veikloje naudojamą dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.).
Jeigu sulauks Seimo pritarimo, jie didės nuo 2020 metų kovo.
Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų, iš jų didžioji dalis dalis būtų gauta dėl didesnių akcizų dyzelinui (24 mln. eurų ir dar 6,5 mln. eurų iš žemdirbių dyzelino) bei etilo alkoholiui (10 mln. eurų).
V. Šapokos teigimu, didinant akcizus norima plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, labiau skatinti sveikatinimą.
„Prognozuojamos biudžeto pajamų padidėjimas iš tabako akcizo būtų apie 6 mln. eurų per metus, o 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 33 centais“, – sakė V. Šapoka.
Tokio tabako akcizas didės 65 proc. nuo 68,6 iki 113,2 euro už kilogramą, etilo alkoholio – 10,5 proc., benzino – 7,3 proc., dyzelino – 7,2 proc., o žemdirbių dyzelino – 44,6 proc.
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos didėtų 53,5 mln. eurų, vien iš dyzelino akcizo – 24 mln. eurų, iš žemdirbių dyzelino – 6,5 mln, eurų, o etilo alkoholio – 10 mln. eurų.
Kas brangtų?
Finansų ministerijos siūlymas padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams pakeltų kainas.
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui plėsti gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, taip pat pakeitimams, susijusiems su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei.
Finansų ministras teigia, kad, kalbant apie NT, siūloma plėsti mažiau žalingų mokesčių bazę, o kartu suvienodinti minimalų mokesčio tarifą komercinės paskirties nekilnojamajam turtui su jau taikomu minimaliu tarifu nekomercinės paskirties turtui.
Pasak jo, priėmus projektą, numatomas bendras valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamų padidėjimas apie 9,2 mln. eurų per metus – 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo.
Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26
tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Finansų ministerija iš esmės pritaria ir Seimo narių registruotam gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta koalicijos sutartyje). Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Premjeras S.Skvernelis patikino, kad Transporto priemonių taršos įstatymas ir mokestis nepalies dabartinių transporto priemonių savininkų.
„Mokestis nukreiptas į ateitį ir bus taikomas naujai įsigytų automobilių savininkams,“ – sakė premjeras.
„Sodrai“ mokės daugiau
Vyriausybė taip pat siūlo suvienodinti savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių žmonių „Sodros“ įmokų lubas. Tam ji jau pritarė, pritarusi „Sodros“ biudžeto projektui.
2020 metais savarankiškai dirbančiųjų įmokų lubos didėtų nuo 43 iki 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VDU), pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji tikisi, kad „Sodra“ papildomai surinks 4,8 mln. eurų per metus.
Pasak jos, šie žmonės pajamas deklaruoja už praėjusius metus, todėl jiems lubos bus aktualios 2021 metais, kai dirbančiųjų pagal darbo sutartis įmokų lubos pasieks tokią pat ribą, arba apie 83 tūkst. eurų, skaičiuojant pagal prognozuojamą 2020 metų VDU – 1386 eurai popieriuje.
Šiuo metu savarankiškai dirbančiųjų įmokų lubos yra 43 VDU, tačiau jie įmokas moka nuo jų apmokestinamųjų pajamų, o ne nuo VDU.
Pakeitimai bus aktualūs 294 ūkininkams, 523 individualia veikla užsiimantiems žmonėms, 17 mažųjų bendrijų narių ar individualių įmonių savininkų.
Biudžeto pajamos ir išlaidos
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,101 mlrd. eurų – 1,4 proc. (12,298 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (1,116 mlrd. eurų).
Kitąmet valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų turėtų augti 10,3 proc. (894,88 mln. eurų) iki 9,563 mlrd. eurų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos didės 3,2 proc. (60,806 mln. eurų) iki 1,982 mlrd. eurų.
Planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, „Sodros“ pajamos – 9,1 proc. (407 mln. eurų) iki 4,862 mlrd. eurų, privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos – 11,7 proc. (241 mln. eurų) iki 2,301 mlrd. eurų, savivaldybių biudžetų pajamos – 11,9 proc. (350 mln. eurų) iki 3,299 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidos turėtų augti 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų, „Sodros“ išlaidos – 11,7 proc. (472 mln. eurų) iki 4,515 mlrd. eurų, PSDF išlaidos – 7,4 proc. (145 mln. eurų) iki 2,1 mlrd. eurų, savivaldybių biudžetų išlaidos – 11,6 proc. (339 mln. eurų) iki 3,268 mlrd. eurų.
Socialinės apsaugos sričiai papildomai numatytas 761 mln. eurų, o bendros šio sektoriaus išlaidos sieks 6,19 mlrd. eurų. Pensijoms ir vaiko pinigams didinti kitąmet numatoma skirti atitinkamai 327 mln. ir 149 mln. eurų, ligos ir motinystės išmokoms bei nedarbo išmokoms mokėti – atitinkama 56,9 mln. eurų ir 72,9 mln. eurų daugiau.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 metais pasieks 374 eurus, o su būtinuoju stažu – 395 eurus. Vaiko pinigus kitąmet planuojama padidinti 10 eurų iki 60 eurų, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams jie didėtų 30 eurų iki 100 eurų.
Minimali mėnesio alga (MMA) popieriuje kitąmet didės nuo 52 eurais iki 607 eurų, į rankas – 41 euru iki 437 eurų.
Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai turėtų didėti 147 mln. eurų iki 2,303 mlrd. eurų, ekonomikai – 134 mln. eurų iki 2,418 mlrd. eurų, švietimui – 92 mln. eurų iki 1,568 mlrd. eurų, gynybai – 76 mln. eurų iki 1,107 mlrd. eurų. Išlaidos bendroms valstybės paslaugos turėtų siekti 1,477 mlrd. eurų (30 mln. eurų daugiau), viešajai tvarkai ir visuomenės atsargai – 908 mln. eurų (39 mln. eurų daugiau).
Planuoja, kad valstybės sukaupti rezervai 2020 metų pabaigoje pasieks 1,69 mlrd. eurų ir sudarys 3,3 proc. BVP (šių metų pabaigoje – 2,2 proc. BVP).
Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ne vėliau kaip spalio 17 dieną. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
