„Energetikos ministerija laikosi nuomonės, kad nėra teisinga ir pateisinama, jog visų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita kasmet maždaug 17-18 mln. eurų suma akcizų lengvatos forma turime subsidijuoti šio ypač taršaus kuro naudojimą vien tik tam, kad išlaikytume šį atgyvenusį, praėjusio šimtmečio šilumos gamybos būdą, kai tuo pat metu valstybė šiuos 17-18 mln. eurų kasmet galėtų skirti socialinių ir kitų valstybės problemų sprendimui. Atkreipiame dėmesį, kad kai Lietuva sprendžia tik lengvatos atsisakymo klausimą, daugelis šalių jau diskutuoja apie tai, kada iš viso uždrausti tokio kuro naudojimą“, – komentavo A.Vernickaitė.
Energetikos ministerijos turimais duomenimis, 2018 m. gazolio tipo kuras mokestiniu aspektu bendroje centralizuotos šilumos gamybai panaudoto kuro struktūroje sudarė mažiau nei 2 proc. Lietuvoje likusios tik trys savivaldybės – Vilkaviškis, Kelmė ir Klaipėda – kuriose mazutas, dyzelinis kuras ir skalūnų alyva sudaro daugiau nei 5 proc. bendrame šilumos gamybos balanse.
„Akcizo lengvatos panaikinimas yra signalas ir savivaldybėms pereiti prie švaresnės energetikos, mažiau aplinką bei orą teršiančių technologijų. Tą dauguma Lietuvos savivaldybių jau yra sėkmingai padariusios. Šis laikotarpis, kai biokuro ir gamtinių dujų kainos, o tuo pačiu ir šildymo sąskaitos, yra rekordinėse žemumose, perėjimui yra itin palankus“, – sakė ministerijos atstovė.
Antradienį per balsavimą Seime finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad dabartiniam šilumos sezonui reikalingi žymėto dyzelino kiekiai – jau pas vartotojus. O iki kito sezono, V.Šapokos teigimu, Energetikos ministerija turi pakankamai laiko pasiekti, kad vartotojai dėl pokyčių patirtų kuo mažiau nepatogumų.
Kiekiai didėja
Tačiau tokia naujove, prie kurios, panašu, teks pratintis, patenkinti ne visi.
„Labai puikiai pamenu, kad įstojus į ES Bendrija mus įpareigojo ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių, nes tuomet daugiausia deginome malkas, senas padangas ir panašiai. Todėl valstybė sukūrė akcizų sistemą, kuri leido žmonėms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti raudoną dyzeliną. Nuo 2014 m. iki 2018-ųjų šildymui skirto gazolio kiekiai augo. Mūsų turimais duomenimis, nuo 2014 m. suvartotų 90 tūkst. tonų iki 160 tūkst. tonų pernai“, – kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Anot jo, dėl paprastos priežiūros šildymo vadinamuoju raudonu dyzeliu katilus noriai perka pagyvenę žmonės.
„Įsivaizduokite, kad nusprendžiama naikinti akcizo lengvatą. Žmogus, pasistatęs skysto kuro katilą, žiemą pravargs ir pradės galvoti – ar gyventi šilumą prisukus iki 15 laipsnių, ar mesti viską po velnių, pirkti kitą pečių ir kūrenti malkomis“, – kalbėjo V.Šukys.
Jį piktina, kad siūlydama tokią priemonę ministerija visiškai nesikonsultavo su rinkos dalyviais, asocijuotomis jų struktūromis, nedarė analizės – esą gal malkos sukelia didesnį šiluminį efektą.
„Yra ūkių, kurie žymėtais degalais šilto patalpas. Panaikinus lengvatą gali brangti maisto produktai. Gal vertėtų akcizo lengvatą palikti bent gyvenamosioms patalpoms šildymui. Galiu garantuoti, kad iš tų, kas dabar naudoja skystą kurą, panaikinus lengvatą akcizui taip kūrentųsi tik dešimtadalis“, – komentavo V.Šukys.
Jis su bendraminčiais dar turi vilties iki bus galutinai patvirtintas biudžeto projektas įtikinti Seimo narius, kad visiškai lengvatos nenaikintų. Mat taip nutikus stipriai – 0,4 euro litrui – pašoktų šildymui skirtų gazolių kaina. Turint omenyje, kad dabar žymėto dyzelio šildymui litras kainuoja apie 0,65 euro, kaina kiltų reikšmingai. 2020 m. biudžeto projekte nurodyta, kad taip tikimasi į biudžetą gauti 14,8 mln. eurų papildomų pajamų.
Tikisi, kad nepriims
Senelių globos namų Smalininkuose „Senjorų namai“ vadovas Darius Vasiliauskas skaičiuoja, kad jo įstaiga per metus sukūrena 10-15 tonų raudo dyzelino, o 0,4 euro didesnė litro kaina senelių namus, pasak D.Vasiliausko, jau stumtų užsidarymo link. „Tai būtų didelė bėda. Jei dabar kurui per metus išleidžiame 6 tūkst. eurų, tai panaikinus lengvatą susidarytų 11-12 tūkst. eurų suma. Mus gelbėtų tik kita veikla“, – skaičiavo D.Vasiliauskas.
Senelių globos namai raudonu dyzelinu šildomi jau beveik dešimt metų. Anot pašnekovo, nors tai nebuvo pats pigiausias pasirinkimas, autonomijos ir vietos taupymo atžvilgiu šis variantas buvo geriausias.
„Žinau, kad kiti senelių namai kaitinasi malkomis. Ten žiemą du vyrai pasikeisdami dirba be perstojo. Alternatyva – granulės, bet jas reikia sandėliuoti, skirti didelę patalpą granulėms laikyti, o tiek ploto mes neturime“, – teigė įstaigos vadovas.
Jis dar turi vilties, kad biudžeto projekte įrašyta eilutė apie naikinamą akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams nebus įgyvendinta. „Jei nutiks priešingai, neįsivaizduoju, ką reikės daryti – bus labai blogai“, – sakė D.Vasiliauskas.
Nemato alternatyvų
Jonas Mencas, Jurbarke turintis paukštyną, vadinamuoju raudonu dyzelinu patalpas šildo devyneri metai. Kai plėsdavo pastatus, juose įrengdavo būtent šildymo raudonu dyzeliniu katilus. Dabar tokių įrenginių J.Menco paukštyne – 15.
„Šildyti elektra – labai brangu, norint šildytis dujomis reikia įrengti rezervuarus. Kaina lėmė, kad rinkomės šildymą raudonu dyzelinu – patogu ir logistiniai klausimai lengvai sprendžiami“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Mencas.
Jis per sezoną perka 50-60 tonų žymėto dyzelino. „Kai kaina pakils kone dvigubai, įsivaizduokite, kaip tai paveiks pelningumą. Gali keistis ir produkcijos kaina, bet negali jos padaryti nekonkurencingos. Todėl gali paveikti darbuotojų atlyginimus. Kol projektas nepavirtęs kūnu, dar nepanikuojame, tačiau ramybės atėmė – juk planuoji ne vienam mėnesiui į priekį, prieš dešimtmetį ėjau tuo keliu, o ir alternatyvų, kuo galėčiau keisti šildymą raudonu dyzelinu, nėra“, – sakė pašnekovas.
Vienaip ar kitaip investicijų reikės
„Pagal logiką keičiant šildymo būdą artimiausias pasirinkimas vietoje žymėto dyzelino – suskystintos dujos“, – patarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas.
Anot jo, prie suskystintą kurą deginančios sistemos mažiausiai investuojant ir naudojant tą patį katilą galima persijungti į dujinį kurą. Tačiau dažniausiai, jei, žmonės naudojo žymėtą dyzeliną, gamtinių dujų šalia neturėjo.
Teoriškai pritaikyti katilą galima, tačiau ar tikrai tą įmanoma padaryti praktiškai, priklauso nuo kiekvieno atvejo. Pavyzdžiui, gali būti, kad degiklis bus ne katilo išorėje, o viduje.
„Griauti šildymo sistemos pačiame pastate nereikia. Bet jei reikia modernizuoti, dažniausiai tenka keisti katilą, – portalui sakė G.Šiupšinskas. – Jei deginote skystą kurą, būsite pripratę prie patogumo, todėl malkų pečiaus nerekomenduočiau. Žinoma, jei pagrindinis motyvas – pinigai, tuomet malkos gali būti išeitis. Granulėms reikės naujo katilo, įrengti naują kuro padavimo sistemą – tai gali leisti pasiekti daugiau mažiau panašų komforto lygį, tačiau skirtingai nuo malkų granules privalu sandėliuoti patalpoje – teks rasti ploto“.
Susiruošus įsirengti geoterminį šildymą, reikės daryti gręžinius, įsigyti visiškai naują įrenginį. Dar vienas variantas – pasistatyti teną ir šildytis tik elektra. Investiciniu požiūriu tai daug nekainuos, bet vėliau už elektrą mokėsite kaip reikiant.
