Seimas antradienį priėmė svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas: už balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė 6.
Vaiko pinigus siūloma didinti nuo 50 iki 60 eurų, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 70 iki 100 eurų.
Pasak projektą Seime pristačiusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, šiemet visos vaikus auginančios šeimos kreipėsi dėl vaiko pinigų.
Tokią išmoką gauna apie 508,6 tūkst. vaikų.
Nuo gimimo iki 18 metų
Kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu nuo 50 iki 60 eurų planuojama didinti vaiko pinigus, kurie standartiškai kas mėnesį mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų.
Kaip žinoma, išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Įstatymo projektu taip pat siūloma didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didėtų nuo 20 iki 40 eurų. Tai reiškia, kad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gautų po 100 eurų.
„Nauja ir tai, kad į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, tai yra į 100 eurų kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 eurų, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 eurai“, – skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Siekiant užtikrinti vienodą universalios išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams (asmenims) modelį, įstatymo projektu siūloma suvienodinti universalios išmokos dydį, nesvarbu, ar vaikas auga šeimoje, yra globojamas ir (ar) neįgalus.
„Pažymėtina, kad ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių universali išmoka vaikui (šeimos išmoka) skiriama visiems vaikams vienodo dydžio arba išmoka diferencijuojama, atsižvelgiant į vaikų amžių ir (ar) jų skaičių šeimoje. Be kita ko, šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patiria itin daug išlaidų, todėl Įstatymo projektu siūloma, kad kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, vienodomis sąlygomis, kaip ir nepasiturinčių ar gausių šeimų vaikams (asmenims), būtų papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui – 40 eurų“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Rašte taip pat pabrėžiama kad siekiant spręsti vaikų skurdo rizikos ir demografines problemas, būtina imtis veiksmingų skurdo mažinimo ir gimstamumo didinimo priemonių – didinti finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vaikų skurdo rizikos lygis išlieka aukštas ir 2018 m. buvo didžiausias Baltijos šalyse. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 23,9 proc., o Estijoje – 15,2 proc., Latvijoje – 17,5 proc. Viena iš dažniausiai skurdą Lietuvoje patiriančių grupių yra šeimos, auginančios vaikus (skurdo rizikos lygis, jei vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, – 46,8 proc., jei abu tėvai augina du ar daugiau vaikų, – 18,6 proc.).
Lietuvos demografinė situacija taip pat vis dar sudėtinga. 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 499,6 tūkst. vaikų iki 18 metų (17,9 proc. visų šalies gyventojų). 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, jų skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3,3 proc. (1 tūkst. kūdikių), o 2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, t. y. 1,7 proc. (484 kūdikiais) mažiau, palyginti su 2017 m.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad nuoseklus išmokos vaikui didinimas yra viena iš kompleksinių priemonių, padedančių mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Prognozuojama, kad, padidinus universalios ir papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį bei vertinamų pajamų ribą, skurdo rizika šalyje vidutiniškai sumažėtų 0,6 procentinio punkto, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis – 2,4 procentinio punkto. Skurdo rizikos lygis šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina vieną vaiką, sumažėtų 2,8 procentinio punkto, du ar daugiau vaikų – 5,9 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina du vaikus, skurdo rizikos lygis sumažėtų 2,2 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina tris ar daugiau vaikų, – 2 procentiniais punktais.
Į gyvendinant 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicijos sutarties protokolo 2.2 papunktyje nurodytą 4 priemonę, numatančią finansinės paramos nėščiai moteriai, neturinčiai teisės į motinystės išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, didinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad moterys, neturinčios socialinio draudimo stažo ir teisės gauti motinystės išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, dažniausia būna jaunos studentės ar vienišos būsimos mamos, kurių finansinė padėtis yra sunki, manoma, jog, padidinus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai nuo 76 eurų iki 250 eurų, pagerės finansinė šių moterų padėtis.
Vienkartinę išmoką nėščiai moteriai kasmet vidutiniškai gauna apie 5 tūkst. moterų.
