Seimas po pateikimo pritarė Finansų ministerijos planams nuo kitų metų pabranginti degalus, stipriuosius alkoholinius gėrimus bei kaitinamąjį tabaką.
Planuojama, kad pakėlus akcizus litras benzino jau nuo sausio pabrangs 4, o dyzelino (įskaitant ir naudojamą žemės ūkyje) – 3 centais.
Nuo 2020-ųjų kovo mėnesio degtinės ar panašaus stiprumo gėrimo butelis gali kainuoti iki pusės euro brangiau, o kaitinamojo tabako 20 vienetų pakelis – maždaug 33 centais.
Plano nutarė nesilaikyti
Pakėlus kaitinamojo tabako akcizą ketinama papildomai surinkti apie 6 mln. eurų.
Suma palyginti nedidelė, tačiau toks Finansų ministerijos projektas sukėlė itin daug aistrų.
Mat prieš metus Akcizų įstatymo lydinčiajame rašte buvo pateiktas trejų metų planas, kuriame numatyta, kaip bus didinami šie mokesčiai tabako gaminiams.
Pagal jį minimalus akcizo tarifas cigaretėms nuo šių metų sausio buvo pakeltas iki 102 eurų už tūkstantį vienetų, kitąmet turi didėti iki 108,5 euro, 2021-aisiais – iki 115,5 euro.
Specifinis tarifas atitinkamai augs nuo dabartinių 62,25 euro iki 65,7 euro kitąmet ir 69,4 euro 2021 metais.
Akcizą kaitinamojo tabako produktams per trejus metus buvo įsipareigota kelti nuo dabartinio 68,6 euro už kilogramą iki 78,8 ir 90 eurų. Bet Finansų ministerija nutarė jau nuo kitų metų kovo jį padidinti iki 113,2 euro už kilogramą – net 65 procentais.
Kaimynai elgiasi priešingai
„Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, tai žinoma, kad ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės šalys imasi sprendimų. Tai irgi žalingas įprotis. Siekdami sveikatinimo tikslų tą akcizą ir didiname“, – Seime aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Tiesa, parlamentaras Andrius Mazuronis svarstant šį projektą įspėjo, kad pabranginus kaitinamąjį tabaką vartotojai gali dažniau rinktis įprastas cigaretes.
„Tikimybė, kad padidinus šį akcizą žmonės mes rūkyti, matyt, yra gerokai mažesnė nei tikimybė, kad jie pereis prie įprastų cigarečių, o tai iš esmės yra daug žalingiau sveikatai ir ydingiau“, – teigė Seimo narys.
Kalbėdamas apie kaimynines valstybes ministras V.Šapoka suklydo.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Ievos Valeškaitės, lenkai šio mokesčio tokiems produktams išvis netaiko, Latvijoje jis augs nuo 70 iki 75 eurų už kilogramą, Estijoje kitąmet sieks truputį daugiau nei 80 eurų.
„Lietuva suka visiškai priešingu keliu nei visas regionas.
Tai matome ne tik iš šio pavyzdžio. Juk latviai ir estai šiais metais ėmėsi mažinti akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams, o pas mus jį rengiamasi dar pakelti.
Anksčiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad akcizus alkoholiui ar tabakui būtina didinti, nes kitos valstybės netrukus paseks mūsų pavyzdžiu.
Kaip matome, nieko panašaus neįvyko“, – aiškino I.Valeškaitė.
Beje, Estijos valdžia irgi nesilaiko savo akcizų didinimo plano, tik priešinga kryptimi: mokestis cigaretėms 2020–2023 metais ten turėjo didėti po 10 procentų kasmet, tačiau neseniai apsispręsta, kad jis bus keliamas tiktai po 5 procentus.
Taip siekiama apriboti rūkalų įvežimą iš Latvijos, kurioje jie yra pigesni.
Įspėjo dėl kontrabandos
Instituto vyresniosios ekspertės nuomone, smarkiai padidinus akcizą neišvengiamai suklesti nelegali rinka: „Turime puikiai išplėtotą šešėlinį prekybos cigaretėmis verslą, o netrukus gali atsirasti ir prekiautojų kaitinamuoju tabaku.“
Tą patį tvirtino ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, vakar įregistravęs pataisą, pagal kurią akcizo tarifas kaitinamajam tabakui būtų didinamas ne 65, o tik 15 procentų.
„Kitaip bus tokie kontrabandos kiekiai, kad maža nepasirodys“, – įspėjo parlamentaras.
Rinkoje – persiskirstymas
R.Žemaitaičio nuomone, tokį akcizo šuolį valdžia suplanavo greičiausiai dėl to, kad įprastų cigarečių parduodama vis mažiau, skirtingai nei kaitinamojo tabako.
Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Finansų ministerijos atstovė Audronė Miknevičienė pripažino, kad atsiliekama nuo tabako gaminių akcizų surinkimo grafiko, nes sumažėjo cigarečių pardavimo apimtis. Tuo metu kaitinamojo tabako apyvarta išaugo 4–5 kartus.
Pasak R.Žemaitaičio, neatmestina, kad tuo gali būti nepatenkinti įprastų rūkalų gamintojai, pamažu netenkantys rinkos.
„Kas gali paneigti, kad tam tikros interesų grupės daro spaudimą siekdamos neprarasti pozicijų? Juk kiek esu Seime, tai vyksta nuolat.
Geriausias pavyzdys – aludarių ir degtindarių kova siekiant sau naudingesnių sprendimų. Vienais metais vieniems pasiseka, kitais – kitiems.
Šiuo atveju irgi gali būti panašiai“, – svarstė Seimo narys.
Nuolatinės permainos
Asociacijos „Investor’s Forum“ vadovės Rūtos Skyrienės teigimu, planuojant valstybės išlaidas ir pajamas labai svarbus nuoseklumas.
„Dabartiniame Akcizų įstatyme nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai planuojama didinti akcizus kaitinamajam tabakui, tačiau staiga siūloma akcizą didinti kur kas daugiau.
Pirma, tokia nenuspėjama teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keleriems metams į priekį.
Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas“, – komentare vardijo argumentus R.Skyrienė.
Pasak „Investor’s Forum“ vadovės, Lietuvoje veikiančių, čia darbo vietas kuriančių užsienio kapitalo įmonių vadovai ne vienus metus pabrėžia, kad politinio stabilumo trūkumas ir valdžios sprendimų permainingumas yra vienas karčiausių deguto šaukštų Lietuvos investicinio patrauklumo medaus statinėje.
„Ko investicijas bei veiklą Lietuvoje planuojantys verslininkai gali tikėtis iš valstybės, kurioje tikimybė, kad mokestinė aplinka išliks stabili bent pusmetį, yra tokia pat, kaip kad bobų vasara tęsis iki Kalėdų?“ – klausė asociacijos vadovė.
Laužyti pažadus jau tapo įprasta?
Valdas Sutkus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
„Valdžia nesilaiko ne tik planų dėl vienų ar kitų akcizų didinimo – pažadai laužomi vienas po kito.
Juk buvo užtikrinta, kad verslo apmokestinimas nekils. Yra įsipareigojimas keičiant mokesčius laikytis bent pusės metų termino. Buvo pažadėta, kad sprendimai bus paremti sąnaudų ir naudos analize. Tačiau niekas to nepaiso.
Pažvelgus į šiųmečius pasiūlymus dėl akcizų didinimo susidaro įspūdis, kad vyksta kažkokia sumaištis. Mano nuomone, Finansų ministerijoje ar dar kur nors turėtų būti kažkas panašaus į smegenų centrą, kuris numatytų teigiamas ir neigiamas pasekmes, atliktų analizę. Tačiau vietoj to – vien chaosas.“
