Retai pasitaiko, kad taip vieningai sutartų profesinės sąjungos ir pramonininkų, darbdavių konfederacijos bei kitos asocijuotos struktūros. Bet valdžios ketinimai per porą mėnesių vėl sujaukti mokesčių sistemą supykdė visus.
Neramu ir kitose srityse. Mokytojai nepatenkinti per mažai didinamu finansavimu, ydinga atlyginimų formavimo tvarka ir užsimena apie naujus streikus. Medikai irgi bruzda.
Tuo metu Seimas po pateikimo jau pritarė ir pradės svarstyti FM parengtą kitų metų biudžeto projektą, pagal kurį išlaidos kitąmet turėtų siekti 12,646 mlrd. eurų (8 proc. daugiau nei šįmet), o pajamos – 11,545 mlrd. eurų (9 proc. daugiau).
Bet šis projektas yra toks trapus, jog galima neabejoti, kad skaičiai tikrai bus keičiami. O pirmiausia Seimas sugrąžino tobulinti pataisą dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo, kurią prastūmusi FM tikėjosi papildomų 8 mln. eurų. Rengėjams teks taisyti ir automobilių taršos mokestį (iš jo tikėtasi 29 mln. eurų per metus).
Šias atsiveriančias skyles bus mėginama kamšyti didinant akcizus – tam po pateikimo Seime jau pritarta. Tačiau negarantuota, jog projektai bus palaiminti. Antai benzinas pagal siūlomą variantą kitąmet turi pabrangti 4, dyzelinas – 3 centais. Žemdirbių gynėjai jau įregistravo ne vieną pataisą, pagal kurią ūkininkams skirto dyzelino akcizas nebūtų keliamas tiek, kiek siekia ministrų kabinetas.
Pagal Vyriausybės planą, degtinės ar brendžio puslitris nuo 2020-ųjų kovo taptų maždaug puse euro brangesnis. Tuomet akcizo mokestis šioms prekėms bus 8 proc. didesnis nei Estijoje, 29 proc. – nei Latvijoje ir net 52 proc. – nei Lenkijoje. Tas pat ir su sparčiai populiarėjančiu kaitinamuoju tabaku – FM nutarė nesilaikyti pernai patvirtinto akcizų kėlimo plano ir siūlo padidinti jį iškart 65 proc.
Visais šiais atvejais toliau klestėtų tiek kontrabanda, tiek pasienio prekyba, be to, yra abejonių, kad didesni akcizai tikrai papildys biudžetą 63 milijonais eurų per metus. Juk, pavyzdžiui, net ir šįmet nepavyksta už rūkalus surinkti tiek, kiek numatyta.
Seimas jau atmetė ir greičiausiai ilgam palaidojo bankų aktyvų mokesčio, kuris, kaip buvo skaičiuojama, galėjo duoti 50 mln. eurų, idėją.
Užtat po pateikimo pritarta sprendimui įvesti 1 proc. iš apyvartos mokestį prekybininkams, kurių pajamos per metus viršija 24 mln. eurų. Iš esmės tai galima vertinti kaip pridėtinės vertės mokesčio padidinimą 1 proc., nes, apmokestinus prekybos tinklus, degalines, telekomunikacijų operatorius ir daugybę kitų įmonių, jie didžiąją dalį šių sąnaudų perkeltų ant pirkėjų pečių. Maždaug 32 mln. eurų per metus.
Kita vertus, kažin ar toks įstatymas išvis bus priimtas, nes kilo abejonių, ar jis neprieštarauja ES teisės aktams.
Apie 70 mln. eurų planuojama sutaupyti neapmokestinamąjį pajamų dydį pakėlus ne iki 400 eurų, kaip žadėta anksčiau, o iki 350 eurų. Dar šiek tiek pajamų gali duoti ginčytinas sprendimas pajamas, viršijančias 84 vidutinius darbo užmokesčius per metus, apmokestinti ne 27, o 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Kad ir kaip būtų, tuos įstatymus dar reikia priimti. Todėl finansų ministras V.Šapoka atsidūrė tarsi minų lauke. Lėšų reikia kuo daugiau, nes spaudimas juntamas iš visų pusių. Prezidentūra nori dar didesnio, nei numatytas, pensijų augimo.
Koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ tebekelia triukšmą dėl vadinamųjų vaiko pinigų ir siekia, kad ši išmoka būtų ne 60, o 70 eurų per mėnesį.
Apetito nestokoja ir Seimo kanceliarija, kuriai, palyginti su šiais metais, 4,1 mln. eurų išaugusio (iki beveik 36 mln. eurų) finansavimo pasirodė per mažai. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos, palyginti su šiųmetėmis, turėtų augti nuo 15 iki 16,2 mln. eurų, o Prezidentūros – nuo 5,75 iki 7,2 mln. eurų.
Finansų ministras jau prisipažino, kad iki šiol nepavyko įgyvendinti švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos reformų, todėl su pinigais ir tebėra taip striuka. Tačiau ar tai nebuvo aišku jau pavasarį?
Jeigu daugiau nei prieš pusmetį būtų pateikti siūlymai dėl mokesčių pakeitimų, kaip ir reikalaujama pagal įstatymą, nereikėtų strimgalviais jų prastūminėti kartu su biudžetu, netgi padoriai neapsvarsčius. Tačiau šiuo atveju tiek FM, tiek Vyriausybė pasielgė kaip studentai, suskatę mokytis paskutinę naktį prieš egzaminą.
Vargu ar galima tikėtis, kad valdantieji atšauks savo pažadus didinti pensijas, vaiko pinigus ir kitokias išmokas. Bet kur gauti pinigų kitoms reikmėms – didesnėms mokytojų, medikų ar policininkų algoms?
Viena išeičių – skolintis, kol palūkanos yra nulinės ar netgi neigiamos. Juk dar sykį traukti milijardams iš šešėlio ar viešiesiems pirkimams sutvarkyti valdantieji neturi nei laiko, nei politinės valios.
Kita vertus, kai medicinos įstaigų darbuotojai dėl jų išsilavinimo ir krūvio neatitinkančių atlyginimų toliau emigruoja, visiškai nelogiškas atrodo valdančiųjų siūlymas kone padvigubinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą – net iki 400 mln. eurų.
Kam ir kodėl kaupiama ir nejudinama tokia suma, suvokti sunkiai įmanoma.
