Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, per nepilnus devynis šių metų mėnesius buvo sulaikyta tiek cigarečių kontrabandos, kiek pernai per visus metus. Dažniausiai į Lietuvą keliauja rūkalų kontrabanda iš Rusijos ir Baltarusijos, kur tabako gaminiai yra gerokai pigesni negu Europos Sąjungos valstybėse.
„Vertinant kelerių pastarųjų metų laikotarpį, šešėlinę ekonomiką maitinančio kontrabandos srauto problema lieka neišsprendžiama – tai rodo tiek sulaikytų krovinių skaičiai, tiek nelegalių cigarečių vartojimo mastą nustatantys tyrimai, kai renkami tušti pakeliai gatvėse ir viešuosiuose konteineriuose. Lietuvoje viena iš šešių surūkomų cigarečių yra kontrabandinė“, – pastebi organizacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
„Lietuva be šešėlio“ duomenimis, per metus Lietuvoje pasklinda apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių, o legalios prekybos apimtys siekia maždaug 150 mln. pakelių. Skaičiuojama, kad vienas kontrabandinių cigarečių pakelis nusikaltėliams atneša maždaug 1,5 euro pelną. Tad bendras metų pelnas siekia apie 45–50 milijonų eurų, ir dalis šių pinigų yra panaudojama kitoms nusikalstamoms veikloms.
O kuo labiau brangsta legalūs tabako gaminiai, tuo didesnius pelnus susižeria kontrabandos tinklus valdančios nusikaltėlių grupuotės – šešėlis įtraukia daugiau pirkėjų, kurie yra jautrūs kainų pokyčiams.
Galvosūkiai verslui – ne tik dėl nelegalių konkurentų
Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, į šešėlinę rinką Lietuvoje daugiausia plūsta baltarusiškos kilmės „Fest“, „Minsk“, „NZ Gold“ rūšių cigaretės.
„Sąžiningai veikiantis ir mokesčius mokantis verslas neturi galimybių konkuruoti su nelegaliais prekeiviais, kurie agresyviai plėtoja šešėlinę veiklą, išstumdami iš rinkos legalią produkciją. Negana to, valdžia dar labiau apsunkina sąlygas, kai be jokio įspėjimo ir neplanuotai nusprendžia drastiškai padidinti mokesčius“, – teigia asociacijos „Investor’s Forum“ vadovė Rūta Skyrienė.
Kaip pavyzdį R. Skyrienė pateikia kaitinamojo tabako gaminių akcizo šuolį: nors trejų metų plane buvo numatytas 15 procentų padidėjimas kasmet, tačiau Finansų ministerija staiga nusprendė, kad akcizas vien nuo kitų metų kovo turėtų pašokti 65 procentais, o vėlesniais metais augtų toliau. Verslui tai sukūrė sudėtingą galvosūkį – ar nauji produktai išvis bus konkurencingi, nes, pavyzdžiui, įprastų cigarečių apmokestinimas tokių pokyčių išvengė – jos brangs tiek, kiek ir buvo numatyta trejų metų plane.
Kaimyninė Lenkija kaitinamojo tabako gaminiams akcizų išvis netaiko, Latvija akcizą mažina. O Lietuvos finansų ministerija siūlo didinti akcizą, nes iš to būtų galima papildomai surinkti 6 milijonus eurų.
Situaciją Lietuvoje blogins ir tai, kad Baltarusijoje kaip tik prasidėjo prekyba kaitinamojo tabako gaminiais. Neprognozuojamai keičiantis akcizų politikai Lietuvoje, galima laukti, kad ir jie papildys kontrabandinių gaminių srautą iš kaimyninės šalies.
„Informacija apie kaitinamojo tabako gaminius sklinda, dalis rūkančiųjų atsisako cigarečių ir dėl vienų ar kitų priežasčių pereina prie bedūmių produktų.
Akcizų šuolis neabejotinai turės įtakos šiam procesui, tačiau niekas negali pasakyti, ar legalių produktų vietos neužims pigesni kontrabandiniai. Kaitinamojo tabako vartotojai gali būti įtraukti į šešėlinės prekybos tinklus“, – dėsto K. Kupšys ir pabrėžia, kad nelegaliai pardavinėjamų produktų kokybės ir saugumo standartų niekas neįsipareigoja užtikrinti – šešėlinėje rinkoje nėra atsakomybės už produktą.
Kaimynus paliktume už nugarų
„Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, tai žinoma, kad ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės šalys imasi sprendimų. Tai irgi žalingas įprotis. Siekdami sveikatinimo tikslų tą akcizą ir didiname“, – Seime aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos institutas savo parengtose pastabose atkreipia dėmesį, kad padidinus akcizą kaitinamojo tabako produktams jis būtų gerokai didesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje nustatytas 33 eur/kg akcizo dydis, Estijoje – 82,99 eur/kg. Latvijoje nuo 2020 metų numatoma akcizą kaitinamojo tabako produktams didinti nuo 70 iki 75 eur/kg.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė įspėja dėl galimų grėsmių: „Turime puikiai išplėtotą šešėlinį prekybos cigaretėmis verslą, o netrukus gali atsirasti ir prekiautojų kaitinamuoju tabaku.“
Ar akcizai padeda mesti rūkyti?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė I.Valeškaitė teigia, kad valdžios paaiškinimai, jog dėl pakeltų akcizų pabrangusios prekės praras paklausą, skamba neįtikinamai. „Akcizų politika ir praktika gyvuoja ne vienerius metus. Pakeltas mokestis įvardijamas kaip kokios nors problemos sprendimo būdas, o iš tiesų jokio rezultato neduoda, tarkim, brangesnės cigaretės rūkantiesiems nepadeda įveikti priklausomybės“, – sako I. Valeškaitė.
Ekspertei pritaria „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys: „Akcizai nėra pati veiksmingiausia priemonė gyventojų įpročiams pakeisti. Nematau sistemiškų sprendimų ir strategijos, kaip Lietuvoje sumažinti rūkančiųjų skaičių.
Tokią strategiją, pavyzdžiui, turi Švedija, kuri siekia tapti šalimi be cigarečių dūmų.
Lietuvoje pastebiu tik pavienes kampanijas, primenančias, kad rūkyti nesveika, taip pat – atgrasias nuotraukas ant cigarečių pakelių“.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, nuo 2020-ųjų kovo mėnesio kaitinamojo tabako 20 vienetų pakelis gali kainuoti maždaug 33 centais brangiau. K. Kupšio teigimu, jeigu valdžios atstovai įsivaizduoja, kad keldami akcizus pagerins visuomenės sveikatą, jie labai smarkiai klysta.
I. Valeškaitė pastebi, kad pabrangus prekėms į šešėlinę rinką pirmiausia atsisuka labiausiai socialiai pažeidžiami, mažiausias pajamas gaunantys, žmonės, nes jie didesnę dalį savo pajamų skiria vartojimui.
„Dažniausiai akcizų politika nepadeda atsisakyti kenksmingų įpročių, o tiesiog išstumia dalį vartotojų į šešėlį, kur jie randa pigesnių alternatyvų. Taip susiformuoja šešėlinės prekybos tinklai ir žmonių apsipirkimo įpročiai, kurie išlieka labai ilgai ir išlaiko nelegalios prekybos sistemą. Net ir pradėję gauti didesnes pajamas žmonės neatsisako tinklo, iš kurio gauna nelegalių produktų“, – konstatuoja LLRI vyresnioji ekspertė.
