Pinigų plovimo atvejų paieškos: savus baudžia, o į svetimus žiūri pro pirštus?

Centrinis bankas jau keletą metų kalba apie tai, kad Lietuva gali tapti finansinių technologijų („fintech“) bendrovių rojumi. Tačiau ar nėra taip, kad prievaizdai daug akyliau žvelgia į lietuviškas šios srities įmones, o užsienines tiktai sveikina?

 lrytas.lt koliažas.
 lrytas.lt koliažas.
M.Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas visas „fintech“ įmones vertina vienodai griežtai, tačiau rinkoje kyla nuostaba, kodėl sankcijų sulaukia tik lietuviškos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas visas „fintech“ įmones vertina vienodai griežtai, tačiau rinkoje kyla nuostaba, kodėl sankcijų sulaukia tik lietuviškos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau metų pradžioje buvo svarstoma, kad „Paysera“ galėtų tapti banku.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Jau metų pradžioje buvo svarstoma, kad „Paysera“ galėtų tapti banku.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lrytas.lt nuotr.
Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 25, 2019, 12:18 PM, atnaujinta Nov 25, 2019, 12:20 PM

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje įvairios licencijos suteiktos net 144 „fintech“ sektoriaus įmonėms – 63 elektroninių pinigų ir 28 mokėjimo paslaugų įstaigoms, 12 sutelktinio finansavimo ir 7 tarpusavio skolinimo platformoms bei 4 specializuotiems bankams.

„Pagal skaičių esame vieni Europos lyderių, tačiau mums pirmiausia rūpi ne dalyvių skaičius, bet kokybė, o konkrečiai – kad Lietuvos vartotojus pasiektų saugios, inovatyvios ir patrauklios paslaugos“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Kokybė finansų srityje yra neatsiejama nuo kontrolės. Tačiau bent kol kas atrodo, kad pirmiausia į prižiūrėtojų akiratį patenka lietuviškos kilmės „fintech“ bendrovės.

Pavyzdžiui, vien tokios yra įrašytos į centrinio banko planinių patikrinimų pastarųjų dvejų metų darbotvarkes.

Tuo metu su užsieninėmis bičiuliaujamasi joms net nespėjus pradėti veiklos. Tas pats M.Jurgilas dar 2016 metų spalį pasirašė supratimo memorandumą su Didžiosios Britanijos „Revolut Limited“, kuri tik ketino pradėti veiklą Lietuvoje. Tada Lietuvos bankas pažadėjo įmonei teikti konsultacijas, kurių reikės pasirengiant šiai veiklai.

Kirto kaip reikiant

Neseniai Lietuvos bankas skyrė didžiulę 245 tūkst. eurų baudą bendrovei „MisterTango“.

„Lietuvos bankas ir anksčiau buvo nustatęs, kad ši elektroninių pinigų įstaiga nesilaiko Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, bet ji nesiėmė tinkamų priemonių trūkumams pašalinti“, – buvo paskelbta centrinio banko pranešime.

Bendrovės atstovai tuomet aiškino, kad didžioji dalis šių trūkumų jau pašalinta, todėl skirta bauda yra visiškai neadekvati. Įmonė neslėpė, kad dėl jos gali būti bylinėjamasi.

Patirties šioje srityje „MisterTango“ jau turi. Pernai jai buvo skirta gerokai mažesnė, tačiau vis tiek solidi daugiau nei 30 tūkst. eurų bauda už to paties Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.

Tačiau dabar Lietuvos banko tinklalapyje galima išvysti, kad ta bauda siekė tik 3176 eurus. Mat bendrovė kreipėsi į teismą, kuris nustatė, kad didžioji dalis sumos reguliatoriaus buvo priskaičiuota neteisėtai.

„Atsakovo argumentai vien tik apie atgrasantį baudos dydį nepagrįsti teisiniu reguliavimu, administracinių nuobaudų skyrimo principais“, – teigiama teismo nutartyje.

Ginčas truko 5 metus

Vienai seniausių šalies „fintech“ sektoriaus kompanijų „Paysera“, kuri neslepia galimybių tapti specializuotu banku, bylinėjimasis su Lietuvos banku užtruko net penkerius metus.

Dar 2014-aisiais Priežiūros tarnyba skyrė įspėjimą įmonei už tai, kad ji neva neteisingai skaičiuoja nuosavo kapitalo poreikį.

Prievaizdai ir bendrovė tuomet nesutarė dėl jo skaičiavimo metodikos, todėl ginčai persikėlė į teismus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas „Paysera“ skundą atmetė, o apeliacinė instancija – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įmonės prašymu kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą.

Pastarasis patvirtino, kad bendrovė buvo teisi, todėl LVAT neliko nieko kito, kaip patenkinti jos skundą.

Negana to, nuspręsta, kad atsakovas Lietuvos bankas turi atlyginti ir visas su bylinėjimusi patirtas išlaidas – beveik 860 eurų.

„Norisi atkreipti atsakingų institucijų dėmesį – jų sprendimas tiesiogiai susijęs su įmonėmis ir jų likimais, todėl kiekvienas turi būti priimamas atsakingai, įsigilinus. Kitu atveju gali nelikti verslo, kuris visuomenei kuria vertę.

Įspėjimas yra kaip poveikio priemonė, kuri neigiamai veikia įmonės reputaciją, o tai atsiliepia jos sėkmei, augimui, santykiams su partneriais.

Mums ši istorija buvo patirtis ir įrodymas, kad teisinėje valstybėje nėra gėdinga teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir tiesą“, – po teismo nuosprendžio paskelbė pagrindinis „Paysera“ įmonių grupės akcininkas Kostas Noreika.

Rekordinė bauda subliūško

Praėjusiais metais centrinis bankas vienai lietuviškų „fintech“ kompanijų „Pervesk“ bei jos vadovui skyrė rekordinio dydžio baudą – iš viso 1,2 mln. eurų. Priežastis – ir vėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimai.

Tačiau šių metų birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas uždarame posėdyje nusprendė panaikinti šią centrinio banko sankciją.

Kol kas linkę patylėti

Apie panašias baudas užsienio „fintech“ kompanijoms kol kas neskelbiama. Galbūt jos veikia daug skaidriau, o gal skalpuoti saviškes yra paprasčiau.

Ar tikrai vietos įmonės yra centrinio banko akyliau prižiūrimos nei užsieninės? „Labai geras klausimas, tačiau dėl suprantamų priežasčių apie tai kol kas nenorime kalbėti“, – toks buvo vienos nubaustų įmonių atstovų komentaras. Kiti sankcijomis apdovanoti rinkos dalyviai irgi buvo linkę patylėti.

Vis dėlto rinkoje netyla kalbos, kad Lietuvos bankas daug labiau užsiėmęs tariamų pinigų plovimo atvejų paieškomis lietuviškose „fintech“ įmonėse nei tradicinėse finansinėse institucijoje. Juk Lietuvos rinkoje dominuojantys skandinavų bankai pasirodė nesantys tokie skaidrūs, kaip deklaravo. Pastaruoju metu jie vis dažniau linksniuojami rusiškų pinigų plovimo skandaluose.

Tačiau Lietuvos bankas apie šiuos pinigų plovimo atvejus kalba itin santūriai. Ar aštriau pasisakyti dėl skandinavų bankų gali trukdyti M.Jurgilo priklausymas Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondo valdybai, kol kas neaišku.

Tuo metu pats M.Jurgilas tikino, kad apie jokią diskriminaciją negali būti nė kalbos.

„Turime ir planinių patikrinimų, turime ir neplaninių. Neskirstome rinkos dalyvių į savus ar svetimus.

Priežiūros tarnyba vadovaujasi objektyviais kriterijais – ką ir kada tikrinti, vertiname pagal rizikos veiksnius, augimą, pajamas, užsienio klientų skaičių, istoriją ir kitus aspektus. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimais esame itin griežti“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

Apie galbūt per griežtas sankcijas, kurios, kaip parodė pirmasis „MisterTango“ atvejis, taikomos siekiant atgrasinti, o ne remiantis teisiniu reguliavimu, jis kalbėjo aptakiai.

„Jeigu rinkos dalyvis nesutinka su Lietuvos banko skirta poveikio priemone, jis gali savo teises ginti teisme. Teismų sprendimų nekomentuojame.

„Fintech“ yra labai dinamiška sritis, todėl reguliavimo ir teisminėje praktikoje svarbūs precedentai, kuriuos įdėmiai vertiname“, – teigė M.Jurgilas.

Vakaruose elgiamasi visiškai kitaip

Priešingai nei Lietuvoje, kitose valstybėse neretai išsiverčiama be didžiulių baudų ar kitokių skaudžių sankcijų.

Pavyzdžiui, Vokietijos finansų rinkos priežiūros tarnyba „BaFin“ patikrino šioje šalyje įsikūrusį ir jau milijonus klientų visoje Europoje (taip pat ir Lietuvoje) spėjusį pritraukti internetinį banką N26.

Inspektavimo metu buvo aptikta pažeidimų, susijusių su nepakankamu pinigų plovimo prevencijos užtikrinimu. Tačiau Vokietijos reguliuotojas apsiėjo be jokių baudų – tiesiog viešai nurodė, ką įmonė konkrečiai turi padaryti, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti.

Panašiai elgiasi ir Šiaurės Amerikos reguliuotojai. Visai neseniai JAV valiutos kontrolierių tarnyba MUFG bankui pateikė rekomendacijas dėl būtinų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. Vėl išsiversta be baudų, tik nurodant, kokių veiksmų turi imtis bankas.

Tačiau Lietuvos finansų prievaizdai tokios dialogo praktikos kol kas, atrodo, netaiko. Nors Lietuvos banko strategijoje deklaruojama partnerystė ir pagalba finansų rinkos dalyviams, kaip rodo praktika, viskas dažnai baigiasi bylomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.