Biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius. Planuojama, kad 2020 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. eurų.
Vyriausybė kitų metų valstybės pajamas, palyginti su spalį patvirtintu projektu, siūlo didinti 0,1 proc. (13,873 mln. eurų) iki 11,559 mlrd. eurų, išlaidas – 0,4 proc. (55,246 mln. eurų) iki 12,705 mlrd. eurų.
Kitų metų valstybės biudžeto deficitas siektų 1,146 mlrd. eurų – 3,7 proc. (41,375 mln. eurų) daugiau nei pirminiame projekte.
Po pirmojo 2020 metų biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 proc., palyginti su šių metų pabaiga.
Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 7,3 mln. eurų).
Premjeras S.Skvernelis tikino, kad kitąmet bus pasiekta, jog vidutinis gydytojo atlyginimas sieks 3250 eurų, slaugytojos – 1625 eurus.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) su mokesčiais padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA atskaičius mokesčius – 41 euru. Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 160 mln. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
Ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.
Vyriausybė papildomų lėšų rado iš dividendų – 52,2 mln. eurų, 28,7 mln. eurų – iš gyventojų pajamų mokesčio, 9,3 mln. eurų – iš žemės pardavimo, dar 4,5 mln. eurų – iš loterijų ir lošimų mokesčio.
Tvirtins vėliau nei įprasta
„Sodros“ ir PSDF biudžetus Seimui numatoma pateikti antradienį, surengus nenumatytą posėdį.
Tuo metu 2020 metų valstybės biudžetą Seimas antrą kartą svarstys gruodžio 10-ąją, o jį tvirtinti numato gruodžio 17 dieną.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, biudžetas bus tvirtinamas kiek vėliau nei įprastai, nes Vyriausybei pataisyti buvo grąžinti ir „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektai, be to Seime lėčiau negu planuota svarstomi bankų turto, stambios prekybos, taršių automobilių mokesčių įstatymai.
„Norime visus su biudžetu susijusius projektus priimti, o tada jau eiti į biudžeto priėmimą (...) Po antrojo svarstymo visada paliekamas protingas laikas, nes Seimo nariai per antrąjį svarstymą gali nubalsuoti už vieną ar kitą papildomai registruotą pasiūlymą, ir jeigu nubalsuoja 71 narys „už“, tada reikia laiko projektą sužiūrėti, sureguliuoti“, – BNS sakė R.Baškienė.
Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai prašė rasti 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų.
Valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. R.Baškienė BNS sakė, kad stambiųjų prekybos tinklų apyvartos bei bankų turto mokesčiai gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų vidurio, nuo liepos gali įsigalioti ir taršių automobilių mokestis.
Tuo tarpu gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo kartelę nuleisti iki 150 tūkst. eurų siūloma nuo kitų metų sausio, tai leistų kitąmet į biudžetą papildomai surinkti apie 2,5 mln. eurų.
„Vaiko pinigus“ daugeliui kels vasarą
Šiuos mokesčius siūloma įvesti siekiant į biudžetą surinkti daugiau pajamų, kuriuos ketinama skirti pensijoms ir „vaiko pinigams“ didinti.
Seimas po svarstymo yra pritaręs prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvoms dėl pensijų didinimo, jas kiek pakoregavęs. Tai leistų pensijas nuo kitų metų padidinti ne 30, kaip numato dabartinė indeksavimo tvarka, o vidutiniškai 33 eurais. Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021-aisiais papildomam pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų.
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 metų sausio 1 dienos padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
Išmokų vaikams didinimui kitais metais biudžete buvo numatyta 152,4 mln. eurų, o papildomam jų didinimui biudžete reikia papildomai rasti apie 37 mln. eurų.
Kaip po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis, Seime iki biudžeto priėmimo dar yra registruotų mokestinių įstatymų pakeitimų. Jei jiems bus pritarta, datos gali ir keistis – iš liepos 1 d. gali būti perkeltos į sausio 1-ąją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtino, kad atlyginimai mokytojams didinami ne „vaiko pinigų“ sąskaita. O paklaustas, ar Seime biudžeto projektas neįstrigs dėl to, kad koalicijos partneriai turi visai kitokią viziją, kaip turėtų būti didinami „vaiko pinigai“, atsakė: „Jei Seime bus kitoks sprendimas, turės atsirasti ir pajamos“.
Valdančiųjų valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ siūlymui dėl 70 eurų išmokos bus pritarta, tačiau neaišku, kada ši nuostata įsigalios.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.
