Didmiesčių mokyklų direktoriai šią tendenciją vadina „tiksinčia bomba“. Išmokę mokytis tik kai šalia patyręs pagalbininkas, ilgainiui vaikai nebesugeba savarankiškai kibti į užduotį ir ją įveikti.
Be to, įsigalėjo supratimas, kad mokykla tėra saugi vieta praleisti laiką, o jau rimtai mokytis einama pas korepetitorių.
„Tai iškraipo mokyklos misiją ir esmę, tai kenkia mokykloms. Tuomet tėvai pradeda į mokyklą žiūrėti abejingai, kad mokykla nusirito, kad ten einama tik praleisti laiko“, – aiškino žurnalo „Reitingai“, paskelbusio naujausius mokyklų, kurių mokiniai pasiekia geriausių rezultatų, reitingus, vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis mano, kad kai penktadalis vaikų eina pas korepetitorius, nes prastai sekasi koks nors dalykas, yra normalu. Bet kai papildomai mokytojai samdomi ketvirtokams, kad jie pereitų į penktą klasę, aštuntoje, kad įstotų į devintą, o dvyliktoje, kad išvis kur nors įstotų, yra ydinga.
Paslaugos – vis paklausesnės
Šiemet paskelbtas korepetitorių masto tyrimas, kurį atliko Vyriausybės strateginis analizės centras (STRATA), parodė, kad net 40 proc. šalies mokinių turi papildomus mokytojus. Ypač šios paslaugos populiarios sostinėje tarp baigiamųjų klasių mokinių. Net 47 proc. vilniečių dvyliktokų mokosi pas korepetitorius.
Kitose šalies savivaldybėse, anot STRATA analitikų, korepetitorių paslaugomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų.
Prieš dvejus metus skelbtas valstybės kontrolės tyrimas, kai buvo apklausti 1167 tėvai įvairiose šalies vietovėse, parodė, kad ne mažiau nei vieną korepetitorių turi 36 proc. mokinių.
Trijų ir daugiau dalykų papildomai mokosi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos.
Mokosi ir pirmūnai
„Reitingų“ autoriai atkreipė dėmesį, kad pas korepetitorius dažnai skuba ne tie, kuriems reikia kapstytis iš liūno. Papildomomis paslaugomis naudojasi mokiniai, kurių mokymosi rezultatai – devintukai ir dešimtukai.
Pas papildomus mokytojus po pamokų mokosi pusė visų apklaustų devintukininkų ir dešimtukininkų. Tie, kas gauna daugiausia septintukų ir aštuntukų, į pamokas po pamokų mokykloje eina rečiau – 38 proc.
O tarp tų, kurių akademiniai rezultatai prasti, papildomai mokytis eina kas penktas.
„Panašu, kad aukštus pasiekimus lemia ne tik mokinio gebėjimai, o ir turtinė tėvų padėtis. Žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių pajamų šeimos ne tik mažiau aiškina vaikams apie mokslo svarbą, bet ir ne visada būna pajėgios pagelbėti vaikui mokantis, be to, neišgali pasamdyti korepetitorių, taigi jų atžalų pasiekimai sukasi tik apie 6 balus ar ir žemiau“, – aiškino „Reitingų vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas.
Valstybės kontrolės tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis – 24 proc. – visų šalies mokinių tėvų samdytų papildomus mokytojus atžaloms, bet neturi tam lėšų.
Akivaizdu, kad papildomai mokytis skubama ir norint užkamšyti ugdymo spragas nelankant mokyklos. Lietuvos mokiniai per metus praleidžia 28 mln. pamokų.
Uždirba kur kas daugiau
Mokytojų norą dirbti papildomai paaiškina paprastas dalykas: skaičiuojama, kad per tris intensyvaus darbo dienas papildomai dirbantis pedagogas uždirba tiek, kiek gauna mokykloje per mėnesį.
Korepetitoriaus pamoka, jei ją veda studentas, Vilniuje atsieina nuo 8 eurų. Jei papildomai moko patirties įgijęs mokytojas, kaina gali siekti ir 25 eurus. Kai korepetitoriavimo imasi aukštosios mokyklos dėstytojas, akademinė valanda tėvams kišenę patuština ir 35 eurais.
G.Sarafinas sakė, kad regionuose įkainiai kur kas menkesni – tarkim, pedagogai papildomo mokymo imasi ir už 5 eurus už akademinę valandą.
Išmoko specialios technikos
G.Sarafinas pabrėžė, kad yra mokyklų, kurios siūlo savo mokiniams nemokamą pagalbą. Tarkim, jei per pamoką vaikas nesuprato, jis gali nueiti pas mokytoją, kuris subūręs grupę padeda perprasti sunkumų sukėlusius dalykus. Kai kuriose gimnazijose mokiniams pasitempti padeda bendramoksliai.
„Be to, yra mokytojų, kurie nemokamai atiduoda širdį, – moko vaikus papildomai neimdami pinigų.
Bet tėvai dažnai nelinkę laukti, pasamdo vieną korepetitorių, tada pamato, kad ir dėl kito dalyko kyla bėdų, samdo antrą, trečią. Kai kurie mokiniai turi ir penkis korepetitorius. Taip išsigimsta tradicinė mokykla, teks semti liūdnas pasekmes“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Yra ir dar vienas grėsmingas užkaboris, – mokyklos pedagogai moko plačiai, o korepetitoriai kryptingai rengia būtent egzaminams, kone išmoko technikos, kaip pelnyti aukštą įvertinimą per egzaminą.
