Tačiau biudžeto svarstymo įkarštyje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas klimpsta į etikos skandalą, valdančiųjų vadas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį, gruodžio 5-ąją, neina į darbą – švenčia gimtadienį ir svarbiuose posėdžiuose dėl biudžeto nedalyvauja.
Opozicija, ekonomistai ir eiliniai gyventojai kaltina valdžią neūkišku požiūriu į pinigus, negebėjimu rengti ilgalaikes strategijas. Vieni ekspertai primena, kad kiekvienų metų biudžetas turi ilgalaikių pasekmių. Kiti ragina nepamiršti galimos finansinės krizės grėsmės.
Parėjusios savaitės pirmadienį po nedarbingumo periodo į darbą grįžęs premjeras Saulius Skvernelis konferencijoje pristatė Vyriausybės pasiūlymus dėl kitų metų biudžeto. Nors buvo planuota, kad vadinamieji vaiko pinigai kitąmet sieks 70 eurų visiems, tačiau Vyriausybės pasiūlyme pinigus didinti siūloma tik neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Nuo kitų metų liepos 1 d. siūloma visiems vaikams pridėti dar po 10 eurų.
Antradienį Seime vyks ir antrasis 2020 metų biudžeto svarstymas.
Daugiavaikė, keturis vaikus auginanti Skaidrė apie vaiko pinigus gali samprotauti tik teoriškai. Ji vaiko pinigų negauna, jie keliauja į vaikų tėvo sąskaitą. Ir nors teismo sprendimu vieną mėnesį vaikai gyvena pas tėvą, kitą pas ją, vaikų pinigus gauna tėvas, nes vaikai registruoti pas jį.
„Aš visada buvau iš tų šalininkių, kurios sakė: vaiko pinigai yra gerai, nes, nepaisant šeimos finansinės padėties, socialinio statuso ir visų kitų dalykų, tie pinigai pirmiausiai yra skirti vaikui. Ir jeigu mes valstybėje sakome, kad kiekvienas vaikas mums svarbus kad ir kokioje šeimoje jis augtų, tada vienodai visiems tiems vaikams ir dalinkite“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo daugiavaikė mama Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.
Trys iš keturių Skaidrės vaikų yra nepilnamečiai, tad 150 eurų, jos manymu, galėtų būti gera priemone ugdyti vaikų finansinį raštingumą. Viešajai įstaigai „Versli mama“ vadovaujanti moteris sakė, jog finansinis raštingumas, deja, bet yra vienas iš ryškesnių šiuolaikinio švietimo trūkumų.
„Manyčiau, būtų teisinga, jeigu jie atkeliautų į vaiko sąskaitą, kol vaikas nemoka, negali naudotis įvairiomis elektroninės bankininkystės priemonėmis, kas yra neatsiejama finansinio raštingumo dalis. Jie galėtų būti kaupiami kažkokioje depozitinėje sąskaitoje, pagal tėvų pareikalavimą išgryninami ar pervedami į jų sąskaitas. Jau absoliuti dauguma bankų turi tokius vaikų ir jaunimo finansinio ugdymo instrumentus, kaip kortelės su mokėjimo limitu, kurį nustato tėvai“, – sakė S.Vainikauskaitė-Tomaševičienė.
Kitų metų biudžetas bus deficitinis. Tai reiškia, kad pinigų bus paimta daugiau negu ten įdėta. Visą savaitę Seime vyko biudžeto svarstymai. Buvo galvojama, kaip padidinti pajamas, pasipylė kalbos apie įvairius galimus naujus mokesčius. Seimo nariai pateikė daugiau negu šimtą pasiūlymų, iš kur gauti pinigų, ir vos vieną kitą pasiūlymą, kaip mažinti išlaidas.
„Problema ta, kad mums labai smarkiai daro įtaką ne tik biudžetinis, bet ir rinkiminis ciklas. Kiti metai – artėjančių Seimo rinkimų metai. Rinkiminiais metais auksinė taisyklė tokia – išlaidų mažinti niekas nenori, reformų vykdyti niekas nenori dėl to, kad reformos asocijuojasi su skausminga transformacija, nes yra reformos laimėtojai ir yra pralaimėtojai. Ir nesinori to katilo maišyti aktyviau, nesinori užsiimti reforma prieš rinkimus, o ir laiko tam nėra, nes reformos trunka ne pusmetį ar metus, o kur kas ilgesnį laiką. Tuomet ir bandoma daryti tokius kosmetinius pakeitimus“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Ekonomistė I.Valeškaitė kritikavo valstybės nenorą imtis tokių reformų, kurios leistų ūkiškiau tvarkytis su esamais pinigais. Ji prisiminė valdžios pažadą 15 proc. sumažinti išlaidas viešajame sektoriuje.
„Nematome didelio nori taupyti, o matome didesnį norą leisti mokesčių mokėtojų pinigus,
juos kartais gana ciniškai apsukant per valdišką kišenę. Kaip tas neapmokestinamas pajamų dydis, ta gyventojų pajamų lengvata – ji greitai virto vaiko pinigais, už kuriuos lyg ir reiktų padėkoti valdžiai, nors čia tie patys tėvų pinigai, pavirtę vaiko pinigais“, – sakė I.Valeškaitė.
Valstybės kontrolės institucija kasmet parengia įvairių sričių finansinius auditus, kurie leidžia įvertinti, kaip tvarkomasi su pinigais vienoje ar kitoje srityje. Dėl to tapo aišku, kad viešųjų pirkimų sektoriuje galima būtų tvarkytis ūkiškiau. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Simonaitytės, užtektų 1 proc. pagerinti išlaidas šioje srityje ir jau atsirastų 500 mln. eurų.
Dar viena sritis, kurią patikrinus atsirado užsigulėję 200 mln. eurų – fiksuoto finansavimo programos.
„Turime dalį programų – iš viso 19 fiksuoto finansavimo programų – dėl kurių nereikia derėtis. Joms finansavimas ir jų išlaidos kiekvienais metais yra stabilios, fiksuotos, nuo tam tikro mokesčio, nuo tam tikrų surenkamų įmokų. Toms programoms 2018 m. skyrė daugiau nei 700 mln. eurų. Kai peržiūrėjome jas, tai pamatėme, kad daliai jų finansavimas nebuvo peržiūrėtas daugiau nei 16 metų. Tai reiškia, 16 metų niekas nepasikėlė tų programų ir nepagalvojo, o gal mums jų nebereikia, gal mums reikia jų mažesnių.
Kiekviena įstaiga metų gale jeigu sutaupo lėšų ir jų nepanaudoja, jie turi jas sugrąžinti į biudžetą. Tuo tarpu tose fiksuotose programose, jeigu liko likutis, jo grąžinti nereikia – jis persikelia kitiems metams, toje pačioje fiksuoto finansavimo programoje. Tie likučiai nuolat didėja ir kaupiasi. Tai reiškia, kad fiksuoto finansavimo programos neišnaudoja netgi visų lėšų, kurios joms buvo skirtos. Jei neišnaudoji lėšų, galbūt jų tiek ten nereikia, galbūt tas lėšas galima būtų nukreipti kitur“, – komentavo Ž.Simonaitytė.
„Karštligiškas, desperatiškas bandymas generuoti tam tikras pajamas į biudžetą, kurios yra nepriimtinos daug kam: politikams verslui, žmonėms. Ar tai būtų ūkininkai, ar kiti asmenys, kurie turi mokėti mokesčius. Taip dar nėra buvę, kad, augant ekonomikai, žmonėms sukuriant tokį didelį bendrąjį vidaus produktą, vis dar turime tokį mažą biudžetą“, – teigė Seimo narė Rasa Budbergytė.
Paklaustas, ką biudžete kritikuotų, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, jog prie kiekvieno punkto galima būtų surasti, kas nėra tobula. Jis kitų metų biudžetą visgi vadina subalansuotu ir kritikams dėl deficitinio biudžeto atsikerta.
„Mane šiek tiek stebina ta kritika. Atrodo, kad tai įvyko pirmą kartą gyvenime Lietuvoje ir toks biudžetas yra pirmas. Daugelis biudžetų būdavo tokių panašių situacijų. Ir dėl to niekas neatsitikdavo. Galima pastebėti, kad, kai Europos Komisija vertina ES šalių patektus biudžetus, Lietuva trejus metus iš eilės yra tarp tų šalių, kurių biudžetai įvertinami teigiamai“, – sakė V.Ąžuolas.
Greičiausiai dėl trijų mokesčių: automobilių taršos, stambios prekybos ir bankų – šios kadencijos Seimo priimamas biudžetas įeis į istoriją.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienio, gruodžio 6-osios, rytą pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15 iki 20 proc. Iniciatoriai dar ketvirtadienį pasiūlė atsisakyti banko turto mokesčio ir vietoj jo padidinti bankų pelno mokestį iki 22 proc.
Daliai Seimo valdančiųjų linkstant atsisakyti siūlymo apmokestinti bankų turtą ir vietoj to apmokestinti jų pelną, turto mokesčio iniciatorė Lietuvos lenkų rinkimų akcija neketina atsitraukti. Diskusijos dėl šio mokesčio tęsis šią savaitę.
„Jau turėjo seniai tie biudžetai Lietuvoje būti subalansuoti, bet mes vis nukeliam taupymą į ateitį. Kuo mes būsime mažiau pasiruošę, tuo ta krizė mums gali trenkti smarkiau. Būtent neramina chaotiški mokestinės aplinkos pokyčiai, kurie vyksta kartu su šiuo mūsų biudžetu ir vyksta nelabai svarstant ilgalaikes pasekmes Lietuvos įvaizdžiui investuotojų, verslo akyse“, -sakė I.Valeškaitė.
Likus mažiau nei mėnesiui iki kitų metų biudžeto priėmimo vis silpniau girdisi balsai, raginančiųjų daryti ilgalaikius sprendimus. Apmaudu, kad protingi patarimai, auditorių, ekonomistų išvados Vyriausybei ir Seimui buvo teikiamos ne vienerius metus, laiko su jais susipažinti ir atsižvelgti buvo gausybė. Tačiau tai nebuvo padaryta.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
