Didesnį 20 proc. mokesčio tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui. Šiuo metu juridinių asmenų, įskaitant bankus, pelno mokestis yra 15 proc.
Seimas antradienį priėmė daug diskusijų sukėlusį Pelno mokesčio įstatymo pataisą: už balsavo 90 Seimo narių, prieš – 15, o susilaikė 21.
Ir pataisų iniciatoriai, ir opozicija sako, kad bankai turi rezervų didesniam pelno mokesčiui sumokėti.
Tačiau mokestis galios tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokest. Taip numatyta priimtame įstatyme.
Tikrins, ar nepažeidžia kitų įstatymų
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Valius Ąžuolas paaiškino, kodėl numatytas trejų metų terminas. Parlamentaras sakė, kad per klausymus Lietuvos bankas ir kitos institucijos išsakė nuogąstavimų dėl planuojamos permainos, tad nutarta naują tvarką taikyti laikinai.
Anot Seimo nario, per trejus metus institucijos galės įvertinti naująją bankų apmokestinimo tvarką.
„Jei institucijos įvertins, kad nėra pažeidžiami jokie kiti įstatymai, tuomet net pavasario sesijoje galime tai patvirtinti kaip nuolatinį dalyką. Tokia praktika taikoma Europos Sąjungoje.
Tarkim, priežastis – ekonomika lėtėja ir trūksta finansų. Tokie laikini įstatymai tam tikram laikotarpiui yra galimi“, – lrytas.lt aiškino V.Ąžuolas.
Siūlė atidėti
„Sprendimas statomas ant molinių kojų (...) Valdantieji labai skuba priimdami sprendimą dėl bankų mokesčio. Ko jie bijo, ko jie skuba?“, – įstatymo priėmimui prieštaravo parlamentaras Mykolas Majauskas.
Jis siūlė neskubėti, užtikrinti, kad tarp paskelbimo ir įsigaliojimo būtų skelbiamas šešių mėnesių laikotarpis.
Konservatorius Edmundas Pupinis sakė, kad tie 20 mln. eurų yra šakėmis ant vandens rašyti. Jis siūlė atkreipti dėmesį į Europos centrinio banko (ECB), Lietuvos banko pasiūlymus. Jis pritarė M. Majausko siūlymui šio mokestį atidėti pusmečiui.
„Iš tikrųjų bankai galės daryti tam tikrus atidėjimus į rezervus ir džiaugtis čia niekuo negalima“, – aiškino E.Pupinis.
Seimo nariai M.Majausko pasiūlymui pusmečiui atidėti įstatymo svarstymą nepritarė.
Parlamentaras Tomas Tomilinas sakė būsiąs nustebintas, jei opozicija balsuos prieš mokestį, kuriam pritaria daugelis, tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tuo tarpu Simonas Gentvilas sakė į Konstitucijos teismą jau pristatęs vieną pareiškimą dėl skubių Vyriausybės sprendimų. Ten pat keliaus ir šis įstatymas.
„Jis pristatytas likus vos 26 dienoms iki jo svarstymo (...) Tai yra valdančiųjų buldozeris (...) Ieškoma kaltų, iš kurių paimti pinigus ir apmokėti savo rinkiminius įsipareigojimus. Jis yra neteisėtas ir mes jį skųsime Konstitucijos teismui“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Seimo narė Gintarė Skaistė išskyrė du argumentus: Teisės komiteto išsakytus, bei ekonominius.
„Lietuvoje yra maža bankų konkurencija, didelės palūkanos. Šis įstatymas nepaskatins konkurencijos, naujų bankų atėjimo į Lietuvą“, – sakė parlamentarė.
Ji stebėjosi, kodėl yra išskirtas šis vienas bankinis, o ne, tarkime, trąšų ar vienaragių sektorius.
Būtų surinkta 20 mln. eurų
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 2 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau, Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šios idėjos atsisakyta.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
Prieštarauja Konstitucijai?
Lrytas.lt primena, kad Seimo Teisės komitetas nepritarė šios įstastymo projektui. Jis siūlė sulaukti ECB bei Lietuvos banko išvadų.
Konstitucijos ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius perspėjo, kad šios įstatymo pataisos neatitinka mažiausiai dviejų Konstitucijos straipsnių.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad jei Seimas ir toliau neatsižvelgs į Teisės departamento išvadas ir priims bankų pelną apmokestinančias įstatymo pataisas, tuomet, anot eksperto, prezidentas Gitanas Nausėda turėtų vetuoti įstatymą pirmiausia dėl neatitikties Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
Anot jo, įstatymo iniciatorių pateikti argumentai, kad bankai Lietuvoje gauna per didelį pelną, o užsienio valstybėse bankų pelningumas mažesnis, Konstitucijos požiūriu yra visiškai nepakankami argumentai padidinti bankams pelno mokestį.
Prašys prezidento vetuoti
„Politikai tapo kurti teisės profesionalų perspėjimams dėl mindomos Konstitucijos, – Seimo sprendimą komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
– Gyvename teisinėje valstybėje, negalime leisti įsigalėti teisiniam nihilizmui. Todėl Lietuvos bankų asociacija, laikydamasi vertybinės pozicijos, kreipsis į Prezidentą prašydama vetuoti antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą. Abejonės dėl įstatymo atitikties Konstitucijai privalo būti išsklaidytos.
Pasak asociacijos prezidento, jokios būtinybės staigiai didinti mokesčius valstybėje nėra. Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbiems poreikiams.
„Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle. Su niekuo nederinti, neišdiskutuoti, iš viršaus primesti „paskutinės minutės“ mokesčiai nusirito per šalį „Žaliojo kryžiaus“ ir daugybės protestų banga.
Net pilietinė visuomenė tapo bejėgė prieš politinį buldozerį. Todėl pavadinčiau šio biudžeto priėmimą desperatišku. Tai bandymas pakankamai beviltiškoje politinės sumaišties situacijoje išlaikyti politinį „veidą“, – teikė asociacijos prezidentas M.Zalatorius.
