Nacionalinio kredito istorijų biuro duomenimis, 1,031 milijono rusų yra sukaupę didelių negrąžintų skolų, kurios prasideda nuo pusės milijono rublių (7,1 tūkst. eurų).
Šie skolininkai neatsiskaitinėja jau ilgiau nei 90 dienų, todėl jie gali teikti prašymus kelti asmens bankroto bylas.
Biuro ataskaitos rodo, kad didžioji dalis šių gyventojų (65,7 proc.) yra paėmę vartojimo paskolas. Būsto kreditus turi tik 2,2 proc. ilgalaikių skolininkų.
Nori paskelbti amnestiją
Sankt Peterburgo valdžia ketina pasiūlyti Dūmai, kad ji nuo kitų metų sausio paskelbtų kreditoriams amnestiją.
Pagal projektą, Rusijos komerciniai bankai tokiems skolininkams turėtų nurašyti delspinigius ir įvairias baudas, kad jie galėtų grąžinti bent pačią paskolą.
Idėja gal ir neprasta, tačiau kol kas amnestiją siūloma taikyti tik smarkiai įsiskolinusiems asmenims.
Vengia mokėti baudas
Šalyje gerokai daugiau smulkių skolininkų. Antai apie pusantro milijono piliečių vengia mokėti alimentus. Jų gretos vien per šiuos metus išaugo 143 tūkst.
O Valstybinei automobilių inspekcijai skolingi net 13 mln. rusų – už viršytą greitį, automobilio statymą neleistinoje vietoje ir kitokius pažeidimus.
Didžioji dalis šių baudų išrašomos automatiškai – pagal stebėjimo kamerų rodmenis.
Tačiau tokia sistema sulaukia vis daugiau kritikos.
Parlamento Konstitucinių įstatymų leidybos ir valstybės kūrimo komiteto pirmininko pavaduotojas Viačeslavas Lysakovas neseniai atvirai pareiškė, kad ji naudojama tik pasipelnyti.
„Šios įrangos operatoriams svarbiausia ne eismo saugumas – jiems rūpi tik surinkti kuo daugiau pinigų panaudojus greičio matuoklius, įvairius draudžiamuosius ženklus ir visa kita.
Iš kai kurių regionų jau gavau pranešimų, kad iš matuoklius prižiūrinčių įmonių reikalaujama pridėti po 3–4 kilometrus per valandą prie kiekvieno automobilio greičio, kad tik daugiau būtų nubaustųjų“, – piktinosi parlamentaras.
Didžiumą pinigų pravalgo
Po žiniasklaidos pranešimų tiek inspekcija, tiek antstoliai ėmė neigti, kad Rusijoje nubaustųjų ir skolininkų iš tiesų yra tiek daug.
Tačiau kaip žmonės nesiskolins, jei kai kuriais atvejais tai yra gyvybiškai būtina, ypač mažėjant realioms gyventojų pajamoms bei augant maistui tenkančiai išlaidų daliai.
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, 2013 metais maisto produktams šalies gyventojai vidutiniškai skyrė 27,7 proc. savo pajamų. Šįmet – jau 34,3 proc., o tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungoje.
Pasiturintys rusai maistui išleidžia nuo 10 iki 18 proc. savo pinigų, o skurdesni – net 48 proc.
Statistika rodo, kad vidutiniškai žmogus per mėnesį tam skiria 5 tūkst. rublių, arba 180 rublių (atitinkamai 71 ir 2,55 euro) per dieną. „Mane šis skaičius pribloškė. Kaip galima normaliai prasimaitinti už 180 rublių?“ – stebėjosi ekonomikos mokslų daktaras Sergejus Smirnovas.
Uždarbį siunčia namo
Šių eilučių autoriaus pažįstamas Šarifas, kiekvienais metais iš Tadžikistano atvykstantis į Pamaskvį uždarbiauti, irgi tvirtino per mėnesį pravalgantis vos 5 tūkst. rublių. „Daugiau negaliu skirti – juk reikia pinigų išsiųsti namiškiams. Tačiau mažiau – irgi ne, nes pakratyčiau kojas“, – pasakojo tadžikas.
Tiems, kurie nori daugiau, bet negali įpirkti, lieka skolintis. O laiku negrąžinus – palaidoti svajones išvykti kur nors į užsienį.
