„Politikų retorika mus žeidžia“, – patikino Darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas, prakalbęs apie tai, kad verslas ketina nutraukti Nacionalinį susitarimą.
Pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas, Verslo konfederacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir Darbdavių konfederacija sutarė, kad maždaug po mėnesio surengs konferenciją. Ir jos metu paklos ataskaitą, ko nepadarė Vyriausybė pagal 2017-aisiais pasirašytą Nacionalinį susitarimą.
Įžeidžianti retorika
Priežasčių trauktis iš Nacionalinio susitarimo yra daugybė. Pasak D.Arlausko, verslininkus žeidžia retorika, kurią naudoja Vyriausybė kalbėdama apie įvairius mokestinius susitarimus.
Pavyzdžiui, nuolat buvo keliamas klausimas apie tai, kad reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestintas.
„Aiškinome, kad ir latviai, ir estai yra priėmę tokią lengvatą, užtat dabar turi konkurencinį pranašumą.
Betgi mūsų finansų ministras ėmė aiškinti, kad kaimynų sprendimas yra blogas. Jei toks atsirastų Lietuvoje, verslininkai, esą, prisipirktų automobilių ir taip nukentėtų žmonės.
Ir taip kalba finansų ministras? Tarsi dabar automobilių niekas nepirktų. Jeigu įmonė turi pelno, jos valia rinktis, ką su juo daryti – kur jį investuoti. Juo labiau kad yra pakankamai pristatyta visokių užkardų“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Jo teigimu, Vyriausybė metė juodą dėmę ant verslo ir kalbėdama apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Imta juodinti verslą, esą, pasinaudojus situacija, verslas pusvelčiui supirks žmonių parduodamą nekilnojamąjį turtą“, – priminė pašnekovas.
Pasigenda reformų
Anot D.Arlausko, svarbiausiais iš visų priekaištų – tai nepadarytos struktūrinės reformos.
„Nacionaliniame susitarime buvome numatę, kad sveikatos priežiūros sistemoje bus sudarytos vienodos sąlygos privačioms ir viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms konkuruoti. To nebuvo padaryta. Skirstant PSDF biudžeto pinigus privačios gydymo įstaigos jų gauna labai mažai“, – sakė D.Arlauskas.
Kitas skaudulys – tai švietimas.
„Švietimo sistemos darbuotojai teisėtai protestuoja – jų atlyginimai maži. Bet kur pagrįsti valdžios sprendimai?
Pavyzdžiui, įteisinamos nemokamos bakalauro studijos, tam numačius biudžete milijonus eurų.
Būta tokių atvejų, kai universitetai sumažindavo praeinamumo balus, ir tada į švietimo sistemą patekdavo jaunuoliai, kurie nelabai ir suprasdavo ką veikia. Gaudavo diplomą ir viskas tuo baigdavosi.
Tai populistinis sprendimas. Jei jau kalbama apie nemokamas bakalauro studijas, reikia numatyti, kokių specialybių reikia. Universitetai turėtų įsipareigoti ir nemažinti praeinamumo balo“, – užsiminė D.Arlauskas.
Anot jo, be deramo dėmesio liko ir savivalda: daug kalbėta apie jos ekonominį bei finansinį savarankiškumą, tačiau jo neatsirado.
„Pajamos natūra, profesinės pensijos – kur bepažvelgsi, visi svarbūs klausimai nėra sprendžiami“, – sakė D.Arlauskas.
Surengs konferenciją
Signalas, kad verslas traukiasi iš Nacionalinio susitarimo, jau pasiųstas. O kas po to?
„Buvome neseniai susirinkę, tarėmės, ką darysime. Turime gerbti savo narius – jeigu jau buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, turėjome ir teisėtų lūkesčių.
Bet rezultatų nėra, tėra įžeidžianti retorika. Valdžia giriasi, kad įvykdė 70 proc. visų įsipareigojimų, bet biurokratai daug ko gali prirašyti.
Taigi po mėnesio, sausio 22 dieną planuojame konferenciją, kurioje viską surikiuosime: kas žadėta, dėl ko tartasi, kas neįvykdyta.
Tai bus signalas politikams, kad rimtai vertiname susitarimus. Mums reikia garantijos, kad jų bus laikomasi“, – sakė D.Arlauskas.
Jo teigimu, dabar, kai politikai suskato galvoti apie rinkimus, Nacionalinis susitarimas jiems tapo nebesvarbus.
Dar 2017-jų spalį verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir Vyriausybe buvo pasirašiusius šį susitarimą. Jame buvo įtvirtintos esminės, šalies pažangai būtinos ilgalaikės priemonės. Anot verslininkų, Vyriausybės įsipareigojimus pamynė įstatymų pakeitimai, kurie skubiai buvo priimami kartu su 2020 m. biudžetu.
Neįžvelgė bėdų
Dar lapkritį, atsakydamas į verslininkų priekaištus Vyriausybei, kad ši nesilaiko susitarimų, finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad ieškoma kompromisų.
„Turbūt svarbiausias dalykas, kad gyvename demokratinėje šalyje. Vyriausybė gali turėti savo nuomonę dėl mokestinės sistemos, Seimo nariai – savo, prezidentas – savo, verslininkai ir profsąjungos – savo matymą“ – yra sakęs V.Šapoka.
Lapkritį, kai verslo organizacijoms pradėjo valdžiai siųsti kritikos signalus, kad ši laužo pažadus nekelti bendros mokestinės naštos, premjeras S.Skvernelis tai neigė.
„Tikrai nepripažįstu to, kad susitarimas sulaužytas.
Jame nėra labai aiškiai apibrėžta, per kokį laikotarpį turime viską padaryti. Tiesiog dažnai verslas pasilieka savo poziciją, kuri yra išsakoma pakankamai griežtai, neargumentuotai, stojama į poziciją, o po to bandoma pradėti kalbėtis“, – yra sakęs premjeras.
„Jeigu kuri nors iš susitarimo pusių mato, kad jis nėra tikslingas ir pažeistas, jį galima tiesiog nutraukti. Aš esu linkęs tokių susitarimų laikytis“, – kalbėjo premjeras.
Kaip LRT laidai „Žinios“ sakė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Vyriausybė ir toliau mažina mokestinę naštą verslui.
„Klausimas – kur populizmas? Vyriausybė turi derinti ne tik verslo asociacijų, bet ir visuomenės interesus. Jei didesni mokesčiai bankams ar aiškesnis dienpinigių vežėjams reguliavimas bei automobilių taršos mokestis yra paiminti kažkieno interesai, tuomet pirmenybė išties atiteko visuomenės interesams.
O susitarimas yra prasmingas tol, kol abi pusės jo laikosi. Jei viena pusė nusprendžia, kad jis neteko prasmės, galima susitarimą nutraukti“, – kalbėjo S.Malinauskas.
