2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.
„Mes norime lygių galimybių ir norime, kad nebūtų šoko terapijos mūsų nacionalinio biudžeto, kalbant apie sanglaudą ypatingai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Kalbant apie žemės ūkį, mes pabrėžiame, kad turime lygių sąlygų, nes tie tempai, kuriais vyksta išmokų ir kitų sąlygų suvienodinimas žemdirbiams – tai visiškai netenkina, nes atsilieka nuo tų pažadų, kurie buvo duoti prieš septynerius metus.
Paskutiniai du įsipareigojimai – dėl Kaliningrado tranzito schemos ir dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo – tai netgi yra ES įsipareojimai, noriu pabrėžti tai, ne tik Lietuvos, todėl čia turėtų būti visų rūpestis“, – teigė L.Linkevičius.
Ekomonikos augimas gali būti lėtesnis
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad toks sanglaudos lėšų mažėjimas „gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų“, taip pat gali sulėtėti ekonomikos augimas.
„Faktas, kad daug projektų, daug tikrai progresyvių projektų yra finansuojami iš šio lėšų šaltinio (sanglaudos fondų). Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, plano B, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis“, – teigė V.Šapoka.
V.Šapoka sakė, kad Suomijos pasiūlymas dėl naujos daugiametės finansinės programos nepriartina Lietuvos prie susitarimo.
„Suomių pateiktas pasiūlymas tikrai nepriartino prie sutarimo. Tikiuosi, ta situacija artimiausiu metu keisis. Spaudimas prezidentui bus didžiulis. Nuo to tiesiogiai priklausys mūsų ateitis, gerovės augimas Lietuvoje. Vienas pagrindinių variklių gerovės augimo – ES investicijos, parama žemės ūkiui, regionų vystymuisi. Kuo šitas etapas ypatingas, tai parodys bendrą Lietuvos, kaip šalies įvaizdį, turės šalis pademonstruoti tvirtą stuburą, kietai derėtis“, – teigė V.Šapoka.
Pasak ministro, Sanglaudos politikos lėšų mažėjimas pagal dabartinį Suomijos pasiūlymą siekia beveik 30 proc.
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, su klimato kaitos mažinimu susiję reikalavimai visoms šalims yra identiški, tačiau pagal tiesiogines išmokas Lietuva yra lentelės gale.
„Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kur jaučiame nuoskaudą, kadangi reikalavimai ypač naujajame laikotarpyje, susiję su klimato kaitos mažinimu, visoms šalims yra identiški, o žiūrint į išmokų dydį mes esam lentelės pabaigoje“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
„Pagal paskutinį pasiūlymą su klimato kaitos mažinimu susijusios išlaidos turės sudaryti maždaug 40 proc. nuo bendro voko“, – teigė A.Palionis.
Vasario pabaigoje – naujas derybų raundas
Po susitikimo prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė aiškino, prezidentas G.Nausėda ruošiasi vykti į Europos Vadovų tarybą vasario 21 dieną, kur vyks naujos biudžeto derybos.
„Besiruošiant deryboms dėl ateinančios daugiametės finansinės perspektyvos prezidentas pasikvietė atitinkamų sričių ministrus aptarti kokios derybinės taktikos laikomės ir kas jau pasiekta tose derybose, kadangi jau išeinama į derybų finišą šį pusmetį dėl ateinančios daugiametės finansinės perspektyvos. Kalbame apie 2021-2027 metus.
Prezidento nuomone, Lietuvai yra svarbiausia ir ministrai daugiausia turi pastangų dėti – tai keturios sritys. Tai sanglaudos politika, žemės ūkis, ir dvi specifinės sritys labai būdingos Lietuvai – tai Kaliningrado tranzitas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
