Asociacija vertino Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centralizuotos šilumos vartotojų sutaupymus, kadangi šiuose miestuose konkuruoja daugiausiai skirtingų šilumos gamintojų, naudojančių biokurą.
„Atpigęs biokuras ir aktyvi šilumos gamintojų konkurencija pernai šių miestų vartotojams leido pigiau mokėti už šilumą ir sutaupyti beveik 23 mln. eurų“, – teigia V. Kisielius.
Pasak jo, kas mėnesį „Baltpool“ biržoje vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose kiekvienam miestui yra nustatomos maksimalios kainų ribos, taip vadinamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
„Šios sąnaudos iš esmės apibrėžia kainą, už kurią šilumos tiekimo įmonės pačios paruoštų visą reikalingą šilumą, jei rinkoje nebūtų kitų gamintojų. Todėl, atsižvelgdami į faktiškai pagamintus šilumos kiekius bei skirtumą tarp aukcionuose nustatytų maksimalių ir realiai pasiūlytų kainų, įvertinome konkurencijos sukuriamą naudą“, – aiškina V. Kisielius.
Jo teigimu, skaičiavimai rodo, kad Vilniaus gyventojai pernai sutaupė 4,19 mln. eurų, Klaipėdos – 7,34 mln. eurų, o Kauno, kuriame šilumos gamintojų konkurencija pati aktyviausia – net 11,11 mln. eurų.
„2019-ieji buvo pirmieji metai, kuomet, įsigaliojus naujai šilumos supirkimo tvarkai, visi šilumos gamintojai konkuravo lygiavertėmis sąlygomis. Pasikeitusi tvarka visus paskatino veikti efektyviau, siekti palankesnių kuro įsigijimo kainų ir ieškoti būdų pigiau gaminti šilumą“, – sako V. Kisielius.
LNŠGA prezidentas pažymi, kad mažesnės sąskaitos gyventojams yra visų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančių šilumos gamintojų nuopelnas.
„Kaip pavyzdį galima būtų paminėti „Vilniaus šilumos tinklus“. Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė pirmąjį praėjusių metų ketvirtį užėmė žemiausias pozicijas aukcionuose, siūlydama didžiausias kainas. Tačiau vėliau itin aktyviai įsijungė į konkurencinę kovą dėl šilumos gamybos rinkos dalies ir vėlesniais mėnesiais ne tik užėmė pirmaujančias pozicijas su mažiausiomis kainomis, bet ir didele dalimi prisidėjo prie vilniečiams sutaupytų 4,19 mln. eurų“, – teigia V. Kisielius.
Jo manymu, konkurencija šilumos gamybos sektoriuje taps dar aktyvesnė, kai Vilniuje ir Kaune šiemet pradės veikti nauji atliekų ir biokuro deginimo įrenginiai. Taip pat vis dažniau ir drąsiau kalbama apie šilumą iš gaminančių vartotojų, šilumos siurblių, saulės elektrinių, duomenų centrų ir kitų šaltinių.
„Visa tai netolimoje ateityje taip pat įsijungs į konkurencinį varžymąsi ir kurs naudą vartotojams. Mūsų nuomone, svarbiausia ir toliau užtikrinti, kad rinkoje nebūtų privilegijuotų žaidėjų, galinčių savo gaminamą šilumą parduoti prioriteto tvarka ir apeinant aukcionus. Svarbiausia, kad veiklos sąlygos visiems išliktų vienodos“, – pažymi V. Kisielius.