„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 34 % ir siekė 24,1 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos krito vienodai po 21 % iki vidutinės 30,8 Eur/MWh kainos, Lenkijoje kaina sumažėjo 1 % iki 44,1 Eur/MWh, o Švedijos 4-oje zonoje kaina krito 28 % iki 26,4 Eur/MWh kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 53 % arba 1 261 GWh viso jų elektros energijos suvartojimo, kuris sausio mėnesį siekė 2 396 GWh. Bendra Baltijos šalių generacija augo 8 %, o suvartojimas 5 %. Vertinant kiekvienos šalies generaciją, pastaroji augo Lietuvoje ir Latvijoje po 16 %, o Estijoje sumažėjo 6 %. Lietuvoje ir Latvijoje gamybos augimą sąlygojo augusi hidroelektrinių ir vėjo elektrinių generacija. Lietuvoje prie bendros gamybos taip pat prisidėjo ir didžiausia šiluminė elektrinė – Lietuvos elektrinė. Pastaroji sausio mėnesį sugeneravo beveik 2 GWh elektros energijos. Tuo metu Estijos generacijos sumažėjimą sąlygojo dėl vykdytų elektrinių remonto ir priežiūros darbų sumažėjusi pagrindinių šiluminių elektrinių gamyba.
Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo beveik trečdaliu, hidroelektrinių gamyba augo 42 %, o šiluminių ir kitų tipų elektrinių gamyba sumažėjo atitinkamai 22 % ir 12 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 74 % iki 101 GWh gamybos, Latvijoje – 19 % iki 20 GWh, o Lietuvoje – 14% iki 166 GWh gamybos.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 50 % viso šalies suvartojimo* (385 GWh generacija iš 773 GWh suvartojimo**), Latvijos – 95 % (624 GWh iš 655 GWh) ir Lietuvos – 26 % (252 GWh iš 969 GWh).
Sausį Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba sudarė 66 % vietinės generacijos, hidroelektrinės – 31 %, Lietuvos elektrinė – 1 % ir šiluminės bei kitų tipų elektrinė – 2 %. Latvijos generacijos struktūroje didžiausią elektros energijos kiekį (62 %) pagamino hidroelektrinės, 18 % – kitų tipų elektrinės, 17 % šiluminės ir 3 % vėjo elektrinės. Estijos generacijos struktūra: 46 % šiluminės, 28 % kitų tipų ir 26 % vėjo elektrinės.
Vertinant importo/eksporto (saldo) santykį, 76 % mūsų šalies elektros energijos poreikio** buvo importuota. Bendras importo srautas sausio mėnesį sumažėjo 9 %. Importo struktūra: 47 % iš trečiųjų šalių, 36 % per tarpsisteminę „NordBalt“ jungtį iš Skandinavijos šalių, 16 % per Latvijos-Lietuvos pjūvį ir 1 % per tarpsisteminę „LitPol Link“ jungtį Lietuvos kryptimi. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 81 % per „LitPol Link“ Lenkijos kryptimi, 16 % Latvijos kryptimi ir 3 % per „NordBalt“ jungtį Skandinavijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 59 %, o Lietuvos kryptimi 4 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 71 %, o Švedijos kryptimi 2 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 19 %, o Latvijos kryptimi – 8 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 27 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos 4 %.
