Nors perprasti visus prekybininkų triukus gali būti sudėtinga, geriausiai apsisaugoti nuo nesąžiningų verslininkų padeda savo teisių žinojimas.
Kokybės garantija
Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, Lietuvoje galioja nemokama 2 metų garantija visoms prekėms.
Jei paaiškėja, kad kurioje nors ES šalyje įsigytos prekės turi defektų, atrodo arba veikia ne taip, kaip reklamuota, pardavėjas turi jas nemokamai pataisyti, pakeisti arba sumažinti kainą ar grąžinti už jas sumokėtus pinigus.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad vis daugiau lietuvių žino apie šią savo teisę – taip pat tai reiškia, kad šią teisę vis dar bandoma „apeiti“.
Vienodas telefonas – skirtinga garantija
Manipuliacija išpardavimais, nuolaidomis, atsisakymas priimti prekę be pirkimo kvito ar originalios pakuotės, klaidinimas dėl prekių garantijos ir taisymo – tokiais ir panašiais klausimais, teisininkės Gretos Užkuraitės teigimu, vis dažniau į ją kreipiasi nukentėję lietuviai.
Nors dviejų metų ne maisto prekių kokybės garantija yra įtvirtina Lietuvos teisės aktuose, vis pasitaiko atvejų, kai prekybininkai savo prekėms nurodo trumpesnę garantiją, arba už ilgesnę garantiją reikalauja papildomo mokesčio.
„Populiarioje internetinėje parduotuvėje patalpinti du identiški „iPhone‘‘ telefonai. Prie vieno aprašymo pažymėta 12 mėnesių garantija ir 895 eurų kaina. Prie kito – dviejų metų garantija ir 1144 eurų kaina.
Lapkritį skambinau pasiteirauti, pardavėjai teigė, kad čia sisteminė klaida. Ji iki dabar – po beveik dviejų mėnesių – dar nėra pataisyta. Jei tai ir būtų sisteminė klaida, žmogus, nežinodamas apie jam priklausančią dviejų metų garantiją, sugedus telefonui po daugiau nei metų, mokėtų pinigus už jo pataisymą vietoj to, kad pasinaudotų nemokamu servisu, nes tiesiog nežinotų apie tokią galimybę‘‘, – patirtimi dalijosi G.Užkuraitė.
Kita G.Užkuraitės konsultuota moteris įsigijo telefoną su neveikiančiu garsiakalbiu. Nuvežus jį į servisą, prekybininkai atsisakė jį pakeisti, neva galima tik jį taisyti. Pasak teisininkės, tai prieštarauja įstatymams, nes pirkėjas gali pasirinkti – prekę keisti, taisyti ar atgauti pinigus.
Dar vienas mitas, kurį, pasak G.Užkuraitės, mėgsta prekybininkai – teigti, kad be originalios pakuotės arba pirkimo čekio prekė nebus priimta. G. Užkuraitė patikina, kad garantijai užtenka turėti pirkimą įrodantį dokumentą – pavyzdžiui, banko išrašą.
O garantija galioja ir į komplektą įeinančioms prekėms – pavyzdžiui, prie telefono pridėtoms ausinėms. Tuo metu grąžinant prekes, pirktas internetu, daugeliu atveju turi būti grąžintas ir pristatymo mokestis.
Ginčų daugėja
VVTAT informuoja, kad vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, turi teisę reikšti pretenzijas dėl jos kokybės per dvejus metus nuo prekės įsigijimo dienos arba per ilgesnį terminą, jei pardavėjas prekei suteikė ilgesnę nei dvejų metų kokybės garantiją.
Tarnybos duomenimis, didžioji šių ginčų dalis (apie 80 proc.) yra ginčai dėl vartojimo prekių.
Dažniausiai ginčai kyla dėl drabužių bei avalynės kokybės, kiek mažiau – informacijos ir ryšių technologijų prekių srityje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai), buitinių prietaisų srityje (šaldytuvai, dulkių siurbliai, kavos aparatai ir kita) bei interjero reikmenų srityje.
Vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti prekės trūkumus (pataisyti prekę); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Tačiau pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jei prekės trūkumas yra mažareikšmis.
Tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau vartotojų skundų dėl ginčų su pardavėjais ar paslaugų teikėjais – 2017 metais išnagrinėti 4395 vartojimo ginčai, 2018 metais – 4 559 vartojimo ginčai, 2019 metais – 4 726 vartojimo ginčai.
„Vartotojai vis geriau žino apie teisę ginti savo interesus ir vis dažniau ja pasinaudoja.
Tačiau taip pat dažnėja nepagrįstų vartotojų skundų, kurie Tarnybos komisijos sprendimu yra atmetami. Dažniausiai vartotojų skundai pripažįstami nepagrįstais nustačius, kad prekės trūkumai atsirado ne dėl pardavėjo kaltės (pavyzdžiui, vartotojo padaryti mechaniniai pažeidimai)“, – pažymi VVTAT atstovai.
Tarnybos duomenimis, dažniausiai pardavėjai atsisako pakeisti ar grąžinti galimai nekokybišką prekę, motyvuodami, kad prekės trūkumai atsirado dėl vartotojo kaltės. Taip pat kartais pardavėjai nurodo, kad prekė patenka į negrąžinamų prekių sąrašą, nors vartotojas visais atvejais turi teisę kreiptis dėl prekės kokybės visą prekės garantinį laikotarpį.
Kartais pardavėjai nurodo, kad grąžinama arba keičiama nekokybiška prekė turi būti pateikiama kartu su pakuote, tačiau įstatymas vartotojui nenumato pareigos saugoti pakuotės prekės garantiniu laikotarpiu.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai pardavėjai apriboja prekės garantinį terminą, nurodydami, kad prekei galioja trumpesnė, nei įstatyme numatyta, garantija.
