Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Gediminas Pruskus pokyčiais rinkoje nesistebi. Anot jo, metai po metų kalbame apie tai, kad kiekvieni metai geresni, nei anksčiau buvę. Ši tendencija, pasak G.Pruskaus, gali tęstis ir toliau.
„Vienas įdomesnių dalykų – pasidarė nebemadinga kalbėti, kad buvo pasiektas 2007 m. kainų dydžio rekordas. Suprask, kai pasieksime tą dydį, turėtų ateiti krizė. Mes visada sakome, kad būsto kainos ir krizė tiek NT rinkoje, tiek ekonomikoje tarpusavyje nekoreliuoja“, – Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjo LNTPA valdybos narys.
Jo aiškinimu, per 10 metų NT rinka pasikeitė tiek kalbant apie gyventojų pajamas, tiek apie bankų finansavimą, tiek ir apie vystytojų požiūrį į darnią plėtrą. Todėl, pasak G.Pruskaus, signalas turėtų būti vienas – NT rinka dar turi potencialo.
„Iš kur jis, tegalime spėti. Galbūt tai krizinis rezervas, galbūt tai lemia gerėjanti ekonominė situacija. Priežasčių, kodėl žmonės galėtų įsigyti būstą ir kodėl jie tai daro vis drąsiau, yra labai daug“, – pokyčius rinkoje komentavo G.Pruskus.
Lietuvos banko ekonomisto Vaidoto Šumskio nuomone, šiandieną ir prieš 12 metų buvusius laikus sieja tik sandorių skaičius, kuris artimas prieš krizę buvusiam dydžiui. Tačiau, pasak V.Šumskio, tiek finansų sistema, tiek ekonomika dabar gerokai tvaresnė.
„Per 10-12 metų taip ir nematėme sprogstamo per optimistinių lūkesčių ir per daug staigaus kainų augimo mišinio“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas.
NT specialistų teigimu, būstus net ir kylant jų kainoms gyventojai išgali įsigyti dėl augančių atlyginimų. Be to, pastebima, kad keičiasi gyventojų struktūra: didmiesčiuose lieka daugiau specialistų, kurie randa darbus naujose įmonėse. O čia mokamų atlyginimų lygis toks, kad darbuotojai gali sau leisti pirkti butus.
Rinkoje atsiranda vis daugiau kur kas brangiau nei ekonominės klasės būstai kainuojančių projektų. Anot G.Pruskaus, kurį laiką būstų pasiūlymų Senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje stigo. Dabar ši niša užsipildo.
„Ekonominį būstą suplanuoti ir pastatyti galima kur kas greičiau. O Senamiestyje ir centre vien planavimo procedūros gali užtrukti dvejus metus, todėl tik nedaugelis vystytojų sau gali tą leisti“, – kalbėjo G.Pruskus.
Vis dėlto optimistiškai kalbama tik apie trijų didžiųjų miestų ateitį: manoma, kad artimiausius kelerius metus tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos NT rinkose bus justi pokyčių. Mažesnių miestų ateitis labai miglota.
„Prieš 12 metų, kai buvo didžioji emigracijos banga, iš Lietuvos gyventojai išvyko į užsienį. Tuo tarpu dabar matome grįžtančius Lietuvos piliečių srautus, tačiau jie grįžta ne į Panevėžį ar Šiaulius, Kaišiadoris, o į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Todėl šiuose miestuose ir matome bumą“, – pastebėjo V.Šumskis.
Ir nors patys NT vystytojai stebisi, iš kur pirkėjai gauna pinigų, jie tikina, kad kalbos, jog rinkoje gausu spekuliantų, tėra mitas.
„Mūsų projektuose 10-20 proc. yra tų pirkėjų, kurie NT perka investicijai, bet visa kita – labai stabilus 30-40 metų žmogus, kuriantis šeimą, galvojantis, kad turės ne vieną, o daugiau vaikų. Gaunant vidutinį atlyginimą, koks dabar mokamas Vilniuje, šeima sau gali leisti įsigyti būstą. Jo išplanavimas pasidaręs toks, kad mažėja suminė kaina. Pavyzdžiui, trijų kambarių butas per 10 metų sumažėjo beveik 10 kvadratų: atsisakyta nereikalingų holų, pasidarė protingesni išplanavimai, atsirado daugiau funkcionalių sprendimų, kurie būstą padaro patogų“, – aiškino LNTPA Valdybos narys.
Lietuvos banko kas pusmetį atliekamos NT rinkos dalyvių apklausos rodo, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai nuperka iki 10 proc. naujų butų visoje Lietuvoje.
G.Pruskaus manymu, atsižvelgiant į tendencijas, kiek brangsta žemė, darbo jėga, o dėl to atitinkamai brangsta statybos, delsti su būsto pirkimu nereikėtų. „Jei jauti, kad gali dabar pirkti būstą ir gali jį įpirkti, o ypač jei turi laisvų pinigų, visada geriausia pirkti, nes būsi bent jau apsaugotas nuo infliacijos būsto rinkoje. Bandyti pagauti kainų duobes gali profesionalai, kurie iš to gyvena“, – rekomendavo LNTPA valdybos narys.
