Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų, kai, palyginti, prieš metus augimo tempas siekė 12 proc.
Tačiau dėl pasikeitusio neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo vidutinės pajamos „į rankas“ tuo pačiu laikotarpiu augo gerokai sparčiau – 13,5 proc. ir sudarė 825 eurus, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus augimas siekė 12,5 proc.
„Sodra“ išskyrė profesijas, kurių atstovai negauna nė minimalios mėnesio algos (MMA). Tai - valytojai ir kambarinės (10,4 tūkst. asmenų), įmonių ir verslo paslaugų sričių vadovai (7,2 tūkst.), parduotuvių pardavėjai (6,9 tūkst.), nekvalifikuoti darbininkai (2,7 tūkst.), buhalteriai (2,7 tūkst.), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai (2 tūkst.).
Tačiau, augant pajamoms, toliau nuosekliai mažėja gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Tokių asmenų gruodį buvo 9,4 proc. visų dirbančiųjų – 105 tūkstančiai. Tokias pajamas gaunančių gyventojų, palyginti su 2017 metais, sumažėjo trečdaliu.
Be to, už kas trečią iš jų darbdaviai primokėjo socialinio draudimo įmokų nuo minimalios mėnesinės algos, kad šie darbuotojai įgytų visas socialines garantijas.
Pernai metinis darbo pajamų augimas siekė 9 proc. Tuo metu pajamos, gautos atskaičius mokesčius, 2019 m. kilo 14 proc. „Sodros“ duomenimis, pernai pajamos „į rankas“ augo sparčiausiai per ketverius metus ir siekė 728 eurus.
Praėjusių metų pabaigoje labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti sveikatos priežiūros specialistai. Šioje grupėje atlyginimai, palyginti su 2018 m. pabaiga, kilo 21,3 proc. ir vidutiniškai siekė 2622 eurus.
Po jų rikiuojasi politikos ir administravimo specialistai (17,1 proc. augimas iki 1564 eurų), slaugos specialistai (16,9 proc. iki 1401 euro), aukštųjų mokyklų dėstytojai (16,1 proc. iki 1476 eurų).
Tuo metu pusė Lietuvos gyventojų gauna darbo pajamas, mažesnes nei 1 010 eurų, o tai yra 656 eurai „į rankas“.
„Didėjančios gyventojų pajamos „į rankas“ lemia, kad jau ne pirmus metus gyventojų pajamų atskirtis – penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių gyventojų vidutinių pajamų – nuosekliai mažėja ir per ketverius metus šis skirtumas susitraukė nuo beveik 7 iki 5 kartų.
Manome, kad labiausiai atskirtį mažina socialinės politikos veiksniai – tokie, kaip didinama minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamų pajamų dydžio taikymas. Kita vertus, atskirties rodikliui įtakos turi ir tai, kad dalis gyventojų pajamų iki šiol yra neapskaitoma – matome ne visas gyventojų pajamas.
Pajamų atotrūkį lemia nemažėjantys skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų pajamų bei vis dar nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot „Sodros“ specialistės, 2019 m. pelnytai bus galima išskirti kaip metus, kai į rankas gaunamos pajamos sparčiau didėjo tiems, kurie gauna pačias mažiausias pajamas.
Pusė dirbančiųjų – šešiose savivaldybėse
Trečiąjį pernai metų ketvirtį vidutinės gyventojų darbo pajamos siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirbo kas trečias dirbantysis.
„Darbo pajamų augimo tempas Lietuvoje išlieka nuoseklus ir dažniau pajamų padidėjimo atvejų rasime tarp mažiausias pajamas uždirbusių gyventojų, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA“, – tąkart komentavo K.Zitikytė.
2019 m. trečiąjį ketvirtį iš 60 šalies savivaldybių pusė visų Lietuvos dirbančiųjų buvo šešiose savivaldybėse – Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc.
