Didžioji dalis į Jungtinę Karalystę emigruojančių lietuvių renkasi žemos kvalifikacijos darbus žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose, slaugos namuose, viešbučiuose. Tad įsigaliojus naujoms taisyklėms, tikėtina, lietuviams reikėtų ieškoti naujų emigracijos krypčių.
Agentūrų atstovai prognozuoja, jog siūlomos taisyklės visų pirma būtų žalingos pačiai Didžiajai Britanijai, o emigracijos iš Lietuvos srautų – nesumažins.
Itin paklausūs darbuotojai
Trečiadienį Jungtinės Karalystės Vyriausybė pristatė naują taškais paremtą imigracijos sistemą, kuria imigrantai, norėdami įgyti darbuotojo statusą Jungtinėje Karalystėje, turėtų surinkti 70 taškų.
Taškai būtų gaunami už gautą darbo pasiūlymą, darbui reikalingą kvalifikaciją ir darbo vietos reikalingumą šalyje. Taškų imigrantai galėtų surinkti už „tinkamą kvalifikacijos lygį“ ir anglų kalbos mokėjimą „reikalaujamu lygiu“.
Įdarbinimo agentūros „Baltic Union“ direktorė Ieva Valutytė portalui lrytas.lt pasakojo, kad planuojamas Jungtinės Karalystės sprendimas – trumparegiškas, kadangi didžiausia paklausa iš Britanijos partnerių yra būtent nekvalifikuotai darbo jėgai.
„Darbams žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose dažniausiai buvo keliami minimalūs reikalavimai, o darbuotojų poreikis skaičiais – didžiulis. Kadangi dirbame tarptautiniu lygmeniu galime drąsiai teigti, jog šie apribojimai paveiks ir kitas ES šalis: Lenkiją, Slovakiją, Bulgariją, Rumuniją ir kitas, kurių piliečiai taip pat sudaro didžiąją nekvalifikuotos darbo jėgos dalį Jungtinėje Karalystėje.
Todėl vienareikšmiškai sunku įsivaizduoti, kas netolimoje ateityje užpildys galimai atsirasiantį didžiulį nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą Jungtinėje Karalystėje. Sunku patikėti, kad britai savo vietiniais žmogiškaisiais ištekliais patenkins visą tokios darbo jėgos poreikį“, – sakė I.Valutytė.
Jos teigimu, nekvalifikuoti darbai žemės ūkyje, fabrikuose buvo populiariausi tarp nemokančių anglų kalbos lietuvių, o dėl pastaruosius 3–5 metus vis dažnesnio darbdavių reikalavimo bent susikalbėti angliškai, darbą sandėliuose renkasi šį kriterijų atitinkantys asmenys.
Tuo metu tik mažesnė dalis klientų kreipiasi ieškodami kvalifikuoto darbo, tikino I.Valutytė.
„Dažniausiai susiduriame su medicininį išsilavinimą turinčiais asmenimis, kurie domisi emigracijos galimybėmis į Jungtinę Karalystę. Tačiau reikia pripažinti, kad kvalifikuotai darbo jėgai įsidarbinimo procesas iki šiol buvo sudėtingesnis, priešingai nei nekvalifikuotai“, – kalbėjo „Baltic Union“ vadovė.
Jos teigimu, jau prieš kelis metus viešajame diskurse buvo juntami signalai apie galimus pokyčius Jungtinėje Karalystėje imigracijos klausimu.
„Tai greitai pajuto ir tie, kurie kada svarstė apie išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl nedelsiant tai ir padarė. Tie, kurie neišvyko, šiandien vis dar turi kitų krypčių – nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis yra ir Olandijoje, Vokietijoje, daug siūlomų sezoninių darbų pietų Europos šalyse: Kipre, Graikijoje, Ispanijoje. Reikia pastebėti, jog migruojanti nekvalifikuota darbo jėga niekada nesikoncentruoja vienoje šalyje, o daugiau mažiau pasiskirsto.
Kalbant apie lietuvius, dėl akivaizdžiai liūdnos demografinės padėties ir didžiulių emigracijos srautų pastaruosius dešimtmečius, labai panašu, kad Lietuvoje apskritai tai besitraukiantis segmentas. Turime vis daugiau išsilavinusių, užsienio kalbas mokančių žmonių, todėl ta pati nekvalifikuota jėga turi visas galimybes dirbti ir likti Lietuvoje, nes jos paklausa didžiulė.
O ar liks, ar rinksis kitas kryptis, priklausys tik nuo finansinio sverto, kuris ir yra vienas pagrindinių emigracijos motyvų nekvalifikuotai darbo jėgai“, – situaciją apibendrino I.Valutytė.
Mažai tikėtinas scenarijus
Tuo metu įdarbinimo agentūros „Darbai Anglijoje“ vadybininkas Marius suskubo nuraminti – jo teigimu, daug emocijų viešojoje erdvėje sukėlusios imigracijos taisyklės nėra oficialus Vyriausybės nutarimas, o tik diskusijoms pateiktas siūlymas.
„Jame yra ir politinio atspalvio, kadangi balandį turi prasidėti derybos su Europos Sąjunga – tai tik vienos iš derybinių pozicijų užėmimas“, – kalbėjo Marius ir pridūrė, kad tikimybė, jog šios taisyklės iš tiesų įsigalios – labai mažos.
„Dabar Didžiojoje Britanijoje būtų sunku rasti sandėlį, kur nebūtų darbo jėgos trūkumo. Britai jau susiduria su nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, todėl mažai tikėtina, kad imtųsi tokių drastiškų priemonių ar visiškai užsivertų.
Kaip ir visų didžiųjų pasaulio ekonomikų, Didžiosios Britanijos ekonomika paremta nekvalifikuota darbo jėga, daugiausia emigrantais. Patys anglai už minimalų atlygį, devynis ar dešimt svarų, nedirbs – tai yra faktas. Jiems labiau apsimoka gauti pašalpas.
Todėl jeigu būtų įvestos tokios drastiškos priemonės, smūgis Didžiosios Britanijos ekonomikai būtų pakankamai didelis. Net prieš „Brexit“ buvo skaičiuota, kad Rytų europiečiai Britanijos ekonomikai atnešė apie 15 mlrd. eurų, o išmokoms buvo išleista tik apie 5 mlrd. eurų – tad nauda yra akivaizdi“, – kalbėjo agentūros atstovas.
Jo teigimu, šalyje labiausiai vertinama darbo jėga yra iš Rytų Europos: lietuviai, lenkai, latviai. O iki pat gruodžio 31 dienos, kol yra pereinamasis laikotarpis, Didžioji Britanija yra įsipareigojusi laikytis ES taisyklių, todėl norintieji iki pat metų galo gali atvykti į šalį ir dirbti.
Agentūros vadybininkas pridūrė, jog siūlomos naujosios taisyklės aktualios ir kvalifikuotiems darbuotojams. Jo teigimu, į Angliją uždarbiauti vykstančių kvalifikuotų darbuotojų dalis yra daug didesnė, nei gali pasirodyti, tačiau ir jiems pirmiausia dažnai tenka išmėginti žemesnės kvalifikacijos darbus.
„Didžioji dalis kvalifikuotų darbuotojų renkasi nekvalifikuotus darbus kaip pradžią įsitvirtinimui – natūralu, kad atvykti į užsienį ir iš karto dirbti kvalifikuotą darbą yra pakankamai sunku.
Net aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės tik atvažiavę dirba paprastesnius darbus, kad šiek tiek susipažintų su šalimi, kultūra, patobulintų anglų kalbos žinias, o tada jau bando įsidarbinti pagal savo specialybę“, – kalbėjo agentūros atstovas.
Nors Anglija iki šiol buvo pati populiariausia kryptis emigrantams iš Lietuvos, Marius prognozavo, kad net ir įsigaliojus griežtiems imigracijos į Jungtinę Karalystę ribojimams, emigruojančių lietuvių dėl to nesumažės.
„Pagal dabartines tendencijas daugiau žmonių išvyks į Nyderlandus – bet kokiu atveju, kur važiuoti dirbti žmonės vis tiek turės.
Emigracijos tai nesumažins – lietuviai tiesiog pakeis išvykimo kryptį. Savaime suprantama, kad atlyginimai užsienyje už nekvalifikuotą darbą yra apie tris ar keturis kartus aukštesni. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose atlyginimai gal kiek pakilę, bet jeigu kalbame apie provinciją, tai situacija nėra tokia gera, kaip pateikiama statistikoje“, – tikino agentūros vadybininkas.
